Sandarus namas geriau už indėlį banke

Reikia žinių

„Kai prieš porą metų pirkome namą, buvę savininkai sakė, kad jis gerai apšiltintas. Sienos – 15 cm putų polistirolu, stogas – 20 cm akmens vata. Paklotos visos izoliacinės plėvelės, – pasakojo Eduardas. – Prasidėjus rudeniui gyvenome gana šiltai. Kad su namu kažkas ne taip, supratome, kai atėjo vėjuotos lapkričio dienos. O kad gyvename visiškai „kiaurame“ name, įsitikinome prasidėjus žiemai.“

Šaltą vėjuotą žiemos dieną šiluma dingdavo iš pastato. Šildymo katilas ūždavo visu pajėgumu, taip pat per grindų plyšius ir elektros jungiklių lizdus ūždavo ir šalto oro srovės. O į halogeninių šviestuvų angas lyg kas oro siurblius būtų įmontavęs. Daugiau nei iki 16 ºC prišildyti patalpų nebuvo įmanoma, nors šildymo sistema suprojektuota su rezervu. Taigi vasarą teko tą namą parduoti ir grįžti gyventi atgal į miestą.

Mažeikiuose gyvenantis pastatų šiltinimo ekspertas konsultantas Robertas Karvauskas tokių istorijų išgirsta nuolat. Jis sako, kad norint šiltai gyventi ir sutaupyti reikia turėti elementarių žinių apie namo konstrukciją. Pasak jo, didžiausia klaida, kad akcentuojama šiluminė varža, o ne namo sandarumas. Taigi nieko nuostabaus, kad perkantieji namą su storomis sienomis, kuriose – keli apšiltinimo sluoksniai, po pirmos žiemos nusivilia.

Kiauras namas – kiaura piniginė

„Šiltas oras yra daug retesnis, todėl ir lengvesnis nei šaltas oras. Jis kyla į viršų, spaudžiasi prie lubų ir ieško didesnių ar mažesnių plyšelių, per kuriuos stengiasi išsiveržti į šaltą palėpę ar į lauką, todėl gyvenantieji nesandariuose namuose ir pastebi, kad šiluma dingsta, nes oras, kaip ir vanduo, visada suras plyšelį, jei tik jis yra“, – aiškino ekspertas.

Pasak jo, kol nėra vėjo, šilumos iškeliavimo iš namo procesas vyksta gana ramiai. Jei lubose ir stoge nesandarumai nelabai dideli, šiltas oras, „stovėdamas eilėje“ prie šių išėjimų, nespėja pabėgti, ir šildymo sistema name pajėgia sušildyti tiek oro, kad šiluma galėtų užpildyti visą patalpą. „Bet papūtus stipresniam vėjui, šaltas oras per sienų ir stogo nesandarumus pradeda aktyviai skverbtis į patalpas ir stumti šiltą orą laukan per pavėjinės pusės plyšius. O juk „pabėgusio“ oro vietą kažkas turi užimti, todėl per nesandarumus grindyse, apatinėse sienų, langų ir durų dalyse įsiurbiamas šaltas oras. Taip šis šilumos praradimo procesas vyksta kelis kartus greičiau nei ramią, nevėjuotą dieną. Tada jau nebepadeda ir šildymo sistemos rezervai“, – sakė R.Karvauskas. Taigi šiuo atveju, anot pašnekovo, galioja posakis: „Kiauras namas – kiaura piniginė“.

Kaltos senos technologijos

Ekspertas tikina, kad neverta skubėti parduoti nesandaraus namo, nes yra būdų, kaip spręsti šią problemą. Kita vertus, ne kiekvienas nori ar gali papildomai investuoti. Tačiau vieną kartą tinkamai apšiltinus būstą, vėliau galima labai daug sutaupyti. „Pirmas ir, ko gero, vienintelis „vaistas“ – užsandarinti namą. Vėjas negalės patekti į vidų ir „išpustyti“ šilumos, o ir pats šiltas oras neras plyšių, per kuriuos galėtų „pabėgti“. Tai galima palyginti su tuo, kai oreivis užklijuoja visas skyles karšto oro balione. Įkaitintas oras niekur nedingsta, o papildomos šilumos reikia tik reikalingai temperatūrai palaikyti“, – sakė pašnekovas. Jis pastebėjo, kad tradicinės šiltinimo technologijos be specialaus papildomo sandarinimo neužtikrina namo sandarumo, todėl dauguma namų tikrai kiauri kaip rėčiai.

„Iki šiol stogai tradiciškai buvo šiltinami akmens ar stiklo vatomis, kurių laidumas orui toks didelis, kad nesuteikia jokių vilčių šiltą orą sulaikyti patalpose. Jį sulaikyti šiek tiek padeda garą izoliuojanti plėvelė, dedama prieš vatą iš vidinės pusės. Bet ir ji dedama juostomis, kurių sandūros nesandarios. O konstrukcijų kampų ir kerčių (ypač prie mūrtašių ir stogo kraigų) užsandarinti plėvele beveik nepavyksta“, – sakė ekspertas.

Šiltinti galima ir viduržiemį

Tačiau, anot jo, namas nėra oro balionas, tad ieškoti atskirų nesandarumų ir juos „lopyti“ – ne pats geriausias sprendimas. Šiltas oras sudaro didelį slėgį į lubas ar stogą, todėl jis veržiasi lauk per smulkiausius nesandarumus. Kadangi tokių nesandarumų stoge dažniausiai yra labai daug, per juos su šiltu oru išeina šiluma, o surasti plyšius ir užtaisyti kiekvieną atskirai – mažai vilties. Tokiu atveju vienintelė išeitis – sandarinti ištisu sluoksniu visą šiltinamos konstrukcijos plotą. „Namą šiltinti galima ir viduržiemį, nes naudojamos naujos technologijos. Jei reikia, žmonės ir stogą per šalčius nuima, nes efektas jį apšiltinus pajuntamas iš karto. Visada sakiau, kad nėra prasmės laikyti pinigų banke, jei gyvenate nesandariame name. Užsandarintas namas uždirbs daug daugiau, nei galima gauti palūkanų banke“, – tikino ekspertas. Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje vėliau ar anksčiau kiekvienas statomas ar renovuojamas pastatas bus vienu metu šiltinamas ir sandarinamas.

Kaip tinkamai užsandarinti pastatą

Galimi du keliai. Pirmas – papildomas kruopštus statinio sandarinimas, naudojant tradicines šiltinimo mineraline vata technologijas. Tam pagal specialią kompleksinę sistemą turi būti naudojamos sandarinimui skirtos medžiagos. Tokią sandarinimo sistemą sukūrė šveicarų įmonė „Siga“. Specialias šiltinamojo sluoksnio sandarinimo priemones siūlo ir mineralinės vatos gamintojas „Isover“.

Antras kelias – naujos kartos sandariojo šiltinimo technologijos GAMO panaudojimas. Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėta naudoti Kanados įmonės ICYNENE sukurta specialiai purškiama termovata. Ja visiškai užsandarinamas pasirinktas plotas (stogas, sienos, grindys).

Beje, ši izoliacinė medžiaga yra minkšta ir elastinga, todėl atlaiko visus medinio ar mūrinio pastato ir jo konstrukcijų matmenų kitimus, o apšiltintos konstrukcijos lieka sandarios.

Rapolas Tamošiūnas