Rudenį galima sodinti ne visus vaismedžius

Rudenį sodinamos obelaitės, šalčiui atsparių veislių kriaušaitės, serbentai, agrastai, avietės. Kaulavaisius (vyšnias, slyvas, trešnes ir lepesnes kriaušes), kad nenukentėtų žiemą, geriau sodinti pavasarį. Tačiau nusipirkti visus sodmenis galite rudenį. Medelius, kuriuos sodinsite pavasarį, prikaskite dirvoje ir apdenkite eglišakėmis – jos sulaiko sniegą ir apsaugo nuo šalčių. Kamienus, be abejo, reikia apsaugoti nuo zuikių.

Prie šaknų į vamzdelį padėkite nuodų graužikams, mat pelės irgi ieško šiltesnės vietos, tad gali apgraužti šaknis ir kamienus. Pavasarį medelius reikia pasodinti iki vegetacijos pradžios. Medeliai, pasodinti su išsprogusiais pumpurais, prasčiau prigyja ir labiau nukenčia nuo nepalankių gamtos veiksnių. Taigi sodinat pavasarį svarbiausia – nepavėluoti. O juk jis kaip visada ateina labai staigiai.

Jokios naudos iš sodo nebus, jei augalai bus pasodinti į neparuoštą ir įmirkstančią dirvą. Būtina prieš sodinat išnaikinti daugiametes piktžoles, gerai įdirbti žemę. Išrausti pievoje duobutes tikrai nepakaks. Jei sodinate į prasčiau paruoštą dirvą, reikia iškasti didesnes duobes – 80–100 cm skersmens ir apie 50 cm gylio, į žemę įmaišykite komposto ir mineralinių trąšų.

Jokiu būdu negalima dėti šviežio mėšlo, nes medeliui dėl to gresia žūtis. Prieš sodinimą šaknys pamirkomos molio ir galvijų mėšlo tyrėje. Šaknys duobėje paskleidžiamos tolygiai į visas puses. Aplūžusias ar per ilgas reikia apkarpyti, kad tilptų į duobę. Medelis statomas ant supilto kauburėlio, užpilama žemių, jos apminamos, kad geriau priglustų prie šaknų. Baigus sodinti būtina palieti, nes vanduo pagerina šaknų sąlytį su dirva, išstumia dirvoje esantį orą.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai turi būti pasodinti tinkamais atstumais – tarp eilių jie turėtų būti apie 1,5 karto didesni negu vaismedžių aukštis, todėl augios obelys, kriaušės ir trešnės eilėse sodinamos kas 4–5 m, vidutinio augumo obelys – kas 3–4 m, žemaūgės – kas 1–2 m. Tarp vyšnių ir slyvų reikia palikti 2–3 m tarpus. Serbentai ir agrastai sodinami kas 1–1,5 m, avietės – kas 0,5 m. Dažniausia sodininkų mėgėjų klaida – per tankiai susodinti augalai.

Obelų ir kriaušių sodinukai su sėkliniais poskiepiais sodinami tokiame gylyje, kaip augo medelyne – iki šaknų kaklelio. Slyvas, skiepytas į kaukazinę slyvą, vyšnias ir trešnes, skiepytas į kvapiąją vyšnią, reikia sodinti giliau negu skiepijimo vieta, kad leistų mažiau poskiepio atžalų. Vaismedžiai su vegetatyviniais poskiepiais sodinami taip, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės. Verta įsidėmėti – kuo ilgesnė poskiepio dalis paliekama virš žemės, tuo žemesni auga medeliai. Serbentų ir agrastų šaknies kaklelis turi būti 6–8 cm po žeme, tada susiformuoja vešlesni krūmeliai. Aviečių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi.

Pasodintus vaismedžius reikia genėti. Jei sodinukai be vainikėlių, nukirpkite viršūnę virš pumpuro 80–90 cm aukštyje nuo žemės. Jei medelių vainikėlis yra per arti žemės, šakeles pašalinkite, o viršūnę taip pat nukirpkite. Sodinukų, kurių šakelės yra 60–70 cm aukštyje, genėti nereikia. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2–3 pumpurus.

Pasirenkant veisles reikia atkreipti dėmesį ne tik į vaisių skonį, bet ir į augalų atsparumą ligoms, ištvermingumą žiemą. Rinkdamiesi obelų veisles atminkite, kad vasarinių veislių reikia mažiausia, rudeninių – kiek daugiau, o daugiausia – žieminių. Kitų sodo augalų veisles taip pat verta rinktis skirtingo sunokimo laiko, kad kuo ilgiau turėtumėte šviežių vaisių ir uogų.