Perkaitinta krosnis gali sukelti gaisrą

Padaugėjo žuvusių

Lietuvą vis labiau kaustant šalčiams padaugėjo gaisrų, kuriuos sukelia netvarkingos krosnys ar netinkamas jų naudojimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ženkliai nukritus temperatūrai, gaisrų padaugėjo dvigubai. Ugniagesiai gelbėtojai vis dažniau priversti vykti gesinti gaisrų, kilusių namų ūkiuose. „Palyginę penkių šaltosios savaitės ir prieš tai buvusios šiltesnės savaitės duomenis, matome, kad gaisrininkai gesino 50 gaisrų, kai prieš savaitę jų tebuvo 25“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyresnysis specialistas Vladas Rakštelis. Pasak jo, skaudi ir žuvusiųjų gaisruose statistika, kuri išaugo penkis kartus. „Vos atšalus orams gaisruose žuvo penki žmonės, kai vyraujant šiltesniems orams, ugnis pasiglemžė tik vieno žmogaus gyvybę“, – liūdną statistiką pateikė VPPV atstovas.

Prižiūrėkime krosnis

V.Rakštelio teigimu, tokį išaugusį gaisrų skaičių lėmė intensyvesnis krosnių kūrenimas, kurios neretai būna blogai prižiūrimos, netvarkingos arba parasčiausiai perkaitinamos. „Kai krosnys daugiau kurenamos, jose atsiranda įtrūkimų, skilimų ar plyšių, per kuriuos gali išlėkti kibirkštis, tad labai svarbu nepalikti krosnies kurentis vienos. Taip pat labai jos neperkaitinkime, ypač jeigu ji senoka“, – pabrėžė pašnekovas.

 Pasak V.Rakštelio, labai svarbu ir kuo krosnis kurenama. Nors dabar Lietuvoje anglies, kaip krosnių kuro, sudeginama vis mažiau, tačiau šalia malkų į krosnis vis dar įmetama plastmasės gaminių, kurie degdami išskiria aukštesnę temperatūrą, kuri taip pat gali būti gaisro priežastimi.

„Plastmasė degdama lydosi, tad tereikia jai nuvarvėti ar pratekėti pro kokį nors krosnies plyšį ir dėl aukštos temperatūros gali kilti gaisras“, – perspėjo VPPV specialistas, pridėdamas, kad plastamasė užteršia ne tik krosnį ir kaminą, tačiau degdama išskirai ir nemažai nuodingų medžiagų.

  V.Rakštelis sakė suprantantis, kad šaltos žiemos vakarais niekas taip nešido, kaip gerai iškurenta krosnis ar židinys, tačiau priminė, kad „iki raudonumo prikurenti jos tikrai nereikia“. „Geriausia krosnį kurenti kelis kartus per dieną. Ir mano paties tėvai gyvena kaime, tad jie kurena krosnį du kartus – ryte ir vakare – to pakanka. Žinoma, galima ją pakurenti ir tris kartus, tačiau svarbiausia neperkaitinti“, – dar kartą savo patarimą priminė pašnekovas.

  Jeigu nutiko taip, kad malkos sudrėko, neskubėkite jų džiovinti ant ar šalia krosnies. V.Rakštelis teigia, kad prikurentai krosniai reikia erdvės, kad ji išspinduliuotų savo šilumą, o apkrauta malkomis ji nebus tokia naudinga, kaip galėtų būti. „Jokiu būdu nesakau, kad sudrėkusių malkų negalite džiovinti patalpose, tačiau arti krosnies jų nedėkite. Geriausiai tiks sausa patalpa“, – perspėjo VPPV atstovas. Taip pat nuo krosnies reikėtų patraukti ir lengvai užsiliepsnoti galinčius daiktus.

Būkime kaimyniški 

Žiema gaisrininkams nelengvas metas. Iki atokesnių sodybų dažnai privažiuoti trukdo užpustyti keliai, o dėl storesnio sniego sluoksnio pasipildyti vandens ugniagesiams tenka važiuoti nemenkus atstumus, o nuvykus nemažai laiko atima ir eketės iškirtimas, todėl į gaisrus išsiunčiama kuo daugiau ekipažų, kad galėtų dirbti pasikeisdami.
 

V.Rakštelis, apgailestaudamas pripažino, kad ugniagesiams tenka susidurti ir su tokiais lietuviais, kurie, pasak patarlės, džiaugiasi, kai dega kaimyno tvartas. „Šalia gaisro, kurį tenka gesinti, netoliese būna vandens telkinys, tačiau jo savininkas prie jo neleidžia privažiuoti arba jis būna aptvertas tvoromis“, – nesenus nutikimus prisiminė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad yra oficialiai patvirtinti dokumentai, ugniegesiams leidžiantys naudoti artimiausius vandens telkinius, kai yra iškilęs gaisro pavojus.

VPPV pareigūnas teigė, kad miestelių ar kaimų bendruomenės, šalia kurių yra vandens telkinių, turėtų pasirūpinti privažiavimu iki jų. „Mes neprašome nukasti kilometro atstumo, tačiau, jeigu yra galimybė, reiktų nusivalyti privažiavimus iki vandens telkinių. Taip ugniagesiai galės lengviau pasipildyti vandens atsargas ir greičiau užgesinti gaisrą“, – patarė V.Rakštelis.