Pasėlius nuo speigų saugo sniego apklotai

Bijo šalčių

Šilutės rajono ūkininkas Vitalijus Vičkus augina lenkiškos veislės kvietrugius ir švediškos veislės rapsus. Praėjusią žiemą V.Vičkus patyrė didelių nuostolių: prarado beveik 90 proc. pasėlių. Jo laukuose iššalo visi rapsai, o iš beveik 60 ha kvietrugių liko tik 10 ha. „Nuotaika prasta. Savo nagus parodžiusi žiema žemdirbių nedžiugina. Šilutėje sniego danga nėra didelė. Mano laukus dengia vos poros centimetrų sniego sluoksnis. Todėl smarkiai nukritusi oro temperatūra pasėliams, ypač rapsų, gali pakenkti. Visko gali būti“, – sako V.Vičkus. Pasak ūkininko, pavasarį gali tekti atsėti ne tik rapsus, bet ir kvietrugius. „Rodos, veislės atsparios, bet neatlaiko šalčių. Prieš gamtą juk nepapūsi, esame bejėgiai“, – pridūrė pašnekovas.

Šiemet žieminių kultūrų augintojas pasėlių nedraudė, nes buvo padidintos draudimo įmokos. 

Sodina atsparesnes veisles

„Išgirdęs, kad savaitgalį plūstels dideli šalčiai, nuleidau galvą ir laukiu, kas bus. Geriau jau šalčių nebūtų. Rapsai, žieminiai kviečiai, kvietrugiai, rugiai nelabai „apsidžiaugtų“ tokiomis oro sąlygomis“, – sako kitas Šilutės rajono ūkininkas Algimantas Elijošius.

Jis žieminiais kviečiais ir rugiais apsėjo 70 ha laukų. Pasak A.Elijošiaus, Šilutės rajone sniego sluoksnis menkas, siekia tik 5–7 cm. Paspaudęs šaltis šio rajono ūkininkams padarytų didžiulių nuostolių, pavasarį laukai liktų tušti. Pernai ūkininkas sėjo ‘Širvintos‘  veislės žieminius kviečius. Ši veislė – atlaikiusi laiko išbandymus ir retai kada ūkininką paveda. Anot A.Elijošiaus, ‘Širvintos‘ derlius ne itin gausus, o kokybė prastesnė, tačiau pernai per šalčius išgyveno. Kaimynai rinkosi pietietiškas veisles, bet jos iššalo. Šalčio neatlaikė ir švediški kvietrugiai. Tarp ūkininkų paklausios ir skandinaviškos veislės. Veislių pasirinkimas – tarsi loterija. Vieni žemdirbiai renkasi didesnę riziką ir didesnį derlių, kiti – mažesnį derlių ir mažesnę riziką“, – dėstė A.Elijošius.

Optimistiškai nusiteikęs

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas mano, kad kol žiema dar nesibaigė, apie žieminių kultūrų ateitį kalbėti ankstoka. Jei augalai išgyvena iki pavasario – smagu. Jei būna silpni – gelbėjami. Iššalusias žiemines kultūras tenka atsėti.

„Šiandieną sunku pasakyti, kiek stipriai žiemines kultūras paveiks šaltis. Vidurio Lietuvoje sniego apklotas siekia 15 cm. Vaikščiojau po laukus, įšalo nėra. Todėl manau, kad pasėliams didelės rizikos nėra. Reikia tikėti, kad nesušals. Viliuosi, jog grūdinės kultūros žiemoja gerai“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.

Blogai, kai susidaro stora sniego danga ant neįšalusios dirvos ir oro temperatūra yra gana aukšta. Jeigu tokios sąlygos išsilaiko 30–40 dienų, augalai iššunta arba žūva nuo po sniegu susidariusių pelėsių. Pasak R.Majausko, pasėlius gali sunaikinti atodrėkiai. Po atodrėkių užėjus stipriems šalčiams, laukuose daug kur prie žemės paviršiaus prilimpa ledo plutelė, kuri ypač kenkia. R.Majauskas pataria pasirinkti tas grūdinių kultūrų veisles, kurios atsparios mūsų žiemoms. Jis pats dėl aukšto žiemkentiškumo sėja lietuviškas veisles ‘Ada‘,‘Širvinta‘. Pernai puikiai peržiemojo veislės  ‘Kovas‘ ir ‘Kaginas‘.

Pavojaus kol kas neįžvelgia

Aleksandro Stulginskio universiteto Senato pirmininkas profesorius Rimantas Velička pabrėžia, kad grūdinėms kultūroms pavojingesnė yra besniegė žiema. „Šiomis dienomis sniego storis ties Kaunu ir Dotnuva yra 9 cm, ties Šiauliais – 18–20 cm. Gilaus įšalo, kuris galėtų pakenkti šaknims, nebuvo. Jei įšalas bus 50 cm, tada kils pavojus. Manau, kad grūdinėms kultūroms nieko neturėtų atsitikti, pavojaus šiuo metu nėra“, – sakė profesorius R. Velička.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Irenos Gaurilčikienės, dauguma žieminių kviečių veislių nesunkiai ištveria šaltį iki kol krūmijimosi mazge temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių. Kai kurios veislės yra ypač atsparios, tai lietuviška ‘Širvinta‘, kuri pakelia iki -18 laipsnių žemiau nulio. Lietuviška žieminių kviečių veislė ‘Ada‘ pernai puikiai ištvėrė rūškaną žiemą.  „Žemė padengta puriu 15–20 cm sniegu, todėl augalus gerai saugo. Šiuo metu augalai yra stiprūs, vešlūs, užšalimas vyko palaipsniui, todėl augalai prie šalčio priprato. Šaltis gal kiek baisesnis žieminiams rapsams, kurie buvo sukrovę žiedus, bet jų augalų tvirtos, tai pavasarį jie išleis atžalas“, – pabrėžė I.Gaurilčikienė.