Mikotoksinus pašaruose galima neutralizuoti

Toksinus įveikti nelengva

Lietuvoje pašarai, lesalai, žemės ūkio paskirties gyvūnų geriamasis vanduo ir pakratai būna užkrėsti grybeliais, pavojingomis bakterijomis. Labai pavojingi yra pelėsiniai grybeliai, kurie gamina nuodingus cheminius junginius – mikotoksinus. Jie į organizmą gali patekti suvalgius užterštą mikotoksinais maistą, įkvėpus ar absorbuotis per odą.

Toksinai aptinkami grūdinės kilmės pašaruose, maiste ir grūdų saugojimo patalpų dulkėse. Organizmo apsinuodijimas mikotoksinais gali sukelti mirtį arba vidaus organų pažeidimus (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir virškinimo trakto). Mikotoksinai būna kancerogeniniai, mutageniniai, teratogeniniai ir imunosupresiniai. Manoma, kad vienas svarbiausių yra imunosupresinis poveikis, mažinantis gyvulių ir paukščių atsparumą infekcinėms ligoms.

Mikotoksinų toksiškas poveikis įvairioms žinduolių rūšims mūsų šalyje tiriamas tik išskirtiniais atvejais. Kai pašaras ar lesalai yra užkrėsti mikotoksinais, sumažinti užterštumą jais yra labai sunku, nes šie jie yra labai stabilūs. Kasdienėje žemės ūkio praktikoje žemės ūkio produktai užkrečiami grybeliais (Fusarium, Alternaria, Aspergillus, Penicillium  kamienais) jau laukuose. Dažnai pašarai užteršiami daugiau kaip vienu mikotoksinu, nes įvairios pelėsinių grybelių rūšys tuo pat metu gamina įvairius mikotoksinus. Mikotoksinai gaminasi ir  laikant pašarus.

Sąlygos pelėsiniams grybeliams plisti

Pašarų gamintojams svarbiausios yra trys pelėsinių grybelių rūšys: Aspergillus, Penicillium  ir Fusarium . Pirmos dvi rūšys yra „sandėlio“ pelėsiniai grybeliai, išskiriantys mikotoksinus grūdų saugojimo metu susidarius palankioms vystymosi sąlygoms, o Fusarium  yra „lauko“ pelėsiniai grybeliai, javus užkrečiantys jau laukuose. Aspergillus  pelėsiniai grybeliai sintetina keletą mikotoksinų – aflatoksinus ir ochratoksinus. Aflatoksinai aptinkami kukurūzuose, aliejinių augalų sėklų išspaudose – žemės riešutų, medvilnės išspaudose, palmių branduoliuose. Ochratoksinai dažnai aptinkami miežiuose. Kai kurios Penicillium  rūšys taip pat gamina ochratoksinus, o Fusarium  pelėsiniai grybeliai gamina trichotecenus, zearalenoną ir fumonizinus.

Grūdinės kultūros yra pagrindinis Fusarium  gaminamų mikotoksinų šaltinis. Pirminiai veiksniai, skatinantys pelėsinių grybelių augimą, yra drėgmė, temperatūra ir graužikai. Pelėsinių grybelių augimas sumažėja mažėjant temperatūrai ir laisvo vandens kiekiui. Aruodiniai kenkėjai ir grūdinės erkės daug prisideda bloginant žaliavų ir pašarų kokybę, skatina pelėsinių grybelių augimą ir mikotoksinų gamybą. Aruodiniai kenkėjai gali pernešti pelėsinių grybelių sporas, o jų išskyros gali būti pelėsinių grybelių maistinė terpė. Kitas labai svarbus veiksnys, turintis įtakos pelėsinių grybelių augimui, yra suskaldytų grūdų kiekis. Šių grūdų endospermai yra labai jautrūs pelėsinių grybelių invazijai.

Gyvulių pašarų gamybai naudojamose žaliavose aptikus mikotoksinų, galima juos nukenksminti (dekontaminacija) valant ir sijojant, apdorojant chemiškai, tačiau dažniausiai naudojami mikotoksinų surišikliai (inaktyvatoriai), sumažinantys jų absorbciją iš virškinimo trakto arba skaldantys mikotoksinus į mažiau kenksmingas medžiagas. 

Tirtas mikotoksinų kiekis pašaruose

Siekiant išsiaiškinti mikotoksinų kiekį pašaruose, surišiklių poveikį jų sumažinimui ir gyvulių sveikatingumui, UAB „Drąsutaičiai“ vykdytas projektas „Pašarų sauga – maisto sauga“. Tyrimams buvo atrinkta 70 karvių, kurios suskirstytos į kontrolinę ir į tiriamąją grupes, atsižvelgiant į jų amžių, svorį, laktaciją, produktyvumą per praėjusią laktaciją.

Bandymas, trukęs 90 dienų, buvo suskirstytas į tris laikotarpius: paruošiamąjį, lėtinės intoksikacijos ir atkuriamąjį. Kontrolinės ir tiriamosios grupių karvių laikymo sąlygos buvo vienodos, šeriamos pašarų mišiniais pašarų dalytuvu, koncentruoti pašarai buvo normuojami atsižvelgiant į karvių produktyvumą.

Bandymo metu buvo tiriama pieno kokybė, kraujo rodikliai ir pašarų užkrėtimas pelėsiniais grybeliais. Ištyrus UAB  „Drąsutaičiai”  pašarus, daugiau už normą rasta  ochratoksino A.

Bandomoji karvių grupė šerta įprastais pašarais, pridedant į juos reikiamą kiekį mikotoksino surišiklio Mycosorb . Atlikus abiejų karvių grupių biocheminius kraujo tyrimus nustatyta, kad jis atitiko fiziologines normas. Tačiau pastebėta, kad karvės, šertos pašaru, kuriame įmaišyta mikotoksinų surišiklio, jautėsi geriau, noriau ėdė pašarus, jų ruja buvo ryškesnė.

Ričardas Marcelis Gailevičius
 LŽŪKT  Joniškio r. biuro gyvulininkystės konsultantas

agroakademija.lt