Kiaulienos kokybę lemia ne tik genai

Šis vertinimas labai svarbus kiaulių selekcijai, be to, turi įtakos gaminamos kiaulienos konkurencingumui. Taigi, be raumenų išeigos skerdenoje, vienas svarbiausių kiaulienos rodiklių – jos kokybė. Iš genetinių veiksnių, lemiančių kiaulienos fizines savybes ir cheminę sudėtį, yra ne tik kiaulienos kokybei įtakos turintys genai, bet ir veislė, lytis bei individualios paveldimos savybės.

Selekcijai svarbus vertinimas

Nuo 2003 m. veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių mėsos kokybę pradėtas ir Lietuvoje. Paršavedė pagal palikuonių mėsos fizines savybes ir cheminę sudėtį vertinama pagal jos vados dviejų paršelių (kiaulaitė ir kastratas) mėsos kokybę, o veislinis kuilys vertinamas pagal ne mažiau kaip iš trijų su juo sukergtų paršavedžių šešių palikuonių mėsos kokybę. Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties skerdykloje atlikus palikuonių kontrolinį skerdimą ir įvertinus skerdenas, mėginiai mėsos kokybės tyrimams buvo imami iš ilgiausiojo nugaros raumens. Praėjus 48 val. po kontrolinio skerdimo, mėsos mėginiai buvo tiriami Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje. Įvertinant veislinius kuilius ir paršavedes pagal palikuonių mėsos kokybę buvo nustatomi šie mėsos kokybiniai rodikliai: mėsos pH, spalva, sausosios medžiagos, vandeningumas, vandens rišlumas, kietumas, virimo nuostoliai, riebalų kiekis, proteinai, mineralinės medžiagos. Apibendrinti tyrimo duomenys rodo, kad tos pačios veislės kiaulių mėsos kokybės rodikliai skiriasi net labiau nei tarp skirtingų veislių.

Tyrimai dar kartą įrodo veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių mėsos kokybę svarbą, nes toje pačioje veislėje yra gyvulių, turinčių aukštą mėsos kokybę, ir tai leidžia vykdyti selekciją jos gerinimo kryptimi, nepabloginant produktyviųjų savybių (augimo spartos, raumeningumo ir kt.).

Veisliniai kuiliai ir paršavedės pagal palikuonių, užaugintų Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo tvartuose, mėsos kokybę buvo įvertinami iki tok, kol jiems sueina 24 mėnesiai. Nustatyti mėsos kokybės rodikliai taip pat buvo registruojami veislininkystės apskaitos informacijos sistemoje ir ateityje turėjo būti panaudoti vertinant kuilius bei paršavedes BLUP metodu. Tačiau 2010 m. nutraukus šios veiklos finansavimą, šalyje pradėta kiaulių selekcija pagal mėsos kokybę buvo sustabdyta.

Kurios veislės raumeningiausios

Nors tiksliausias mėsinių savybių vertinimo metodas yra kontrolinis skerdimas, tačiau spartinant selekciją mėsingumo gerinimo kryptimi kartu su minėtu metodu kuiliukų kontrolinio auginimo stotyse (eleveruose) bei kiaulių veislynuose pasaulyje plačiai taikomas prieauglio fenotipinis vertinimas, naudojant ultragarso prietaisus. Kiaulių nugaros lašinių storiui matuoti ir raumeningumo procentui nustatyti pradėtas naudoti danų gamybos ultragarso aparatas Piglog 105 .

Nuo 1996 m. pradžios pagal aparato Piglog 105  duomenis atrenkamas 85–110 kg gyvosios masės veislinis prieauglis ir Lietuvos kiaulių veislynuose. Rezultatai patvirtino, kad veislinio prieauglio atranka, naudojant minėtą įvertinimo metodą, yra gana efektyvi.

Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties duomenimis, šalies veislynuose auginamas kultūrinių veislių prieauglis pagal raumeningumą, nustatytą aparatu Piglog 105 , 2010 m. išsidėstė tokia tvarka: landrasai – 59,2 proc., pjetrenai – 58,9 proc., diurokai – 58,5 proc., jorkšyrai – 58,1 proc., didžiosios baltosios – 57,8 proc. ir Lietuvos baltosios, išskyrus genofondines, – 56,9 proc. Pažymėtina, kad 2010 m. veislynuose laikomo veislinio prieauglio (kiaulaičių ir kuiliukų) vidutinis raumeningumas buvo 2–3 proc. didesnis negu kontrolinio penėjimo stotyje, kurioje šis rodiklis sumažėja dėl kastratų.

Kuiliukai jautresni stresui

Intensyvinant selekciją mėsingumo gerinimo kryptimi, didėjo ir stresams jautrių kiaulių skaičius. Stresams jautrios kiaulės sunkiau išgyvena stresines situacijas, blogiau prisitaiko prie pakitusių aplinkos sąlygų, imlesnės įvairioms ligoms, jų mažesnis vislumas, pieningumas ir nujunkomų paršelių masė. Palyginti su stresams atspariomis, jautrios stresams kiaulės blogiau penisi, jų mėsa šviesesnė, minkšta, vandeninga arba, atvirkščiai – tamsi, kieta ir sausa.

Kiaulių reakcija į stresą, priklausomai nuo organizmo atsparumo, veislės ir lyties, yra nevienoda. Įvairių užsienio šalių literatūros duomenimis, jautriausi stresams yra pjetrenai ir įvairios selekcijos landrasai. Be to, stresams jautresni kuiliukai negu kiaulaitės. Analogiška situacija buvo nustatyta ir Lietuvoje.

Kiaulininkystėje daugelį stresinių situacijų būtina pašalinti, tačiau jų visiškai išvengti neįmanoma. Todėl greta mėsingumo gerinimo buvo vykdoma ir stresams atsparesnių kiaulių atranka. Kiaulių stresinę reakciją galima nustatyti daugeliu metodų, tačiau tiksliausią stresams atsparesnių kiaulių atranką galima padaryti naudojant genotipinio įvertinimo metodus. Daugelyje pasaulio šalių įdiegtas genetinių žymenų metodas, paremtas polimerazinės grandininės reakcijos, sutrumpintai žymimos PGR, atlikimu. Šiuo metodu galima ištirti įvairaus amžiaus kiaules.

Prof. habil. dr. Ramutis Klimas

Prof. dr. Asta Klimienė