Be griežtos atrankos raumenukų nebus

Veislei paliekami geriausieji

Šalies veislynuose kiaulių selekcija siekiama didinti paršavedžių vislumą ir pieningumą, gerinti jauniklių penėjimosi ir mėsines savybes. Gyvulių produktyvumas 30–40 proc. priklauso nuo genotipo ir 60–70 proc. – nuo aplinkos sąlygų. Todėl pagrindinis BLUP (matematinis linijinis vertinimo metodas) pranašumas nustatant veislinę vertę yra tas, kad aplinkos sąlygos, nuo kurių priklauso kiaulių produktyvumas, vertinimo rezultatams įtakos neturi. Pastaruoju metu BLUP yra objektyviausias vertinant gerinamų kiaulių populiacijų genetiką. Tačiau kiaulių BLUP ir kitų vertinimo sistemų efektyvumas labai priklauso nuo kruopštaus selekcijos (atrankos) metodų naudojimo veislininkystėje.

Naudojant BLUP veislei turi būti paliekamos tik tos kiaulės, kurių bioekonominis indeksas yra ne mažesnis kaip 100.

Remdamiesi užsienio ir šalies mokslinės bei informacinės literatūros, savų ilgalaikių tyrimų duomenimis, apžvelgsime kiaulių atrankos metodus, pritaikytus ir numatomus diegti Lietuvoje.

Išskirtinis dėmesys reprodukcijai

Vertinant paršavedžių savybes, reprodukcinams rodikliams Lietuvoje skiriamas didesnis dėmesys. 2010 m. kiaulių veislininkystės apyskaitos duomenimis, šalies veislynuose laikomų Lietuvos baltųjų, skirtingos selekcijos didžiųjų baltųjų ir jorkšyrų veislės paršavedžių vislumas (atvestų gyvų paršelių skaičius) buvo panašus (10,8–11,1 paršelio). Vislesnės buvo landrasų veislės paršavedės (11,4 paršelio). Mažiau paršelių veda petrenų ir diurokų (9,3–9,7 paršelio) veislės paršavedės. Kadangi diurokai ir petrenai yra grynai specializuotos mėsinių veislių kiaulės ir pramoninio mišrinimo (hibridizacijos) deriniuose naudojamos tik kaip tėvinė forma, joms aukšti reikalavimai netaikomi. Įvairių veislių paršavedžių pieningumas (21 dienos amžiaus paršelių vados masė) svyravo nuo 59,3 kg (Lietuvos baltųjų) iki 67,8 kg (didžiųjų baltųjų). Jeigu pirmos ir antros veislių grupių paršavedės atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu“ ir duomenys į vislumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Paršavedės, patyrusios daugiau nei vieną „avarinį“ apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

Vertinama pagal penėjimosi savybes

Kontrolinio penėjimo tikslas – išsiaiškinti kiaulių augimo ir mėsinių savybių genetinį potencialą esant vienodoms šėrimo ir laikymo sąlygoms, įvertinti kuilius bei paršavedes pagal palikuonių kokybę. Kontrolinio penėjimo metodas sukurtas ir pirmą kartą pradėtas naudoti 1907 m. Danijoje. Šios šalies patirtimi susidomėjo daugelio pasaulio šalių, kuriose intensyviai buvo vystoma kiaulininkystė, ūkininkai. Lietuvoje nuo 1932 m. bekoninių kiaulių atranka buvo daroma pagal danų ir švedų sistemą prie Kvietiškio žemės ūkio mokyklos įsteigtoje kiaulių tyrimo stotyje. Be 6 kiaulių kontrolinio penėjimo stočių, tam tikru metu veikė ir 2 kontrolinio penėjimo punktai. Pastaruoju metu šalyje išlikusi ir veikianti yra tik Baisogalos kiaulių kontrolinio penėjimo stotis (Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis). Pagal palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes veislynuose laikomos paršavedės ir kuiliai turi būti įvertinti iki 24 mėn. amžiaus. Paršavedės (pirmaparšės) vertinamos kontrolinio penėjimo metodu pagal keturis (2 kiaulaitės ir 2 kastratai, o išimtiniais atvejais – 3 kiaulaitės ir 1 kastratas arba atvirkščiai) paršelius. Kuiliai šiuo metodu vertinami ne mažiau kaip pagal tris patikrintas paršavedes (ne mažiau kaip 9 palikuonis). Paršelių atrinkimas, jų kontrolinis penėjimas (nuo 30 iki 95 kg svorio) ir skerdenų vertinimas šiuo metu šalyje atliekamas pagal Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2003 m. patvirtintą metodiką.

Habil. dr. Ramutis Klimas

Habil. dr. Asta Klimienė