Tulpių kolekcijos didybė

Spalvų ir formų įvairovė

Trisdešimt metų tulpių auginimo paslaptis bandanti atskleisti dr. Regina Juodkaitė visada nekantriai laukia pavasario. Rudenį rūpestingai paruoštos žiemoti šios svogūninės gėlės šiais metais pradžiugino spalvų ir formų įvairove. Jei ne ES parama, kolekcija būtų buvusi kur kas kuklesnė.

„Vilniaus universitetas, įgyvendindamas projektą „Universalaus ūkininkavimo modelio diegimas auginant perspektyvias tulpių rūšis ir veisles“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ šiais metais tulpėmis apsodino 12 arų plotą. Čia auga apie 400 įvairiaspalvių tulpių rūšių ir veislių, – pasakojo R.Juodkaitė. – Pačios ankstyviausios – ‘Kaufmano’ – tulpės pradėjo skleistis balandžio viduryje. Kiek vėliau žiedus atvėrė ankstyvosios pilnavidurės tulpės. Pirmą gegužės dešimtadienį sužydo ‘Triumfo’, ‘Darvino hibridinės’, lelijažiedės ir šerkšnotosios tulpės. Šis pavasaris mums sukėlė nemažai rūpesčių – nes vos ne vienu metu pražydo ir ankstyvosios, ir vėlyvosios tulpės.“

Yra iš ko mokytis

Mokslininkė įsitikinusi, kad tulpių auginimas gali tapti perspektyviu verslu, juolab kad Lietuvoje yra puikių pavyzdžių. „Lietuvoje didžiausią tulpių kolekciją, kurioje yra apie 800 rūšių ir veislių, turi gėlininkai Lidija ir Algimantas Sarakauskai. Ūkininkai jų  įsigyja įvairiuose kraštuose. Daug veislių tulpių esame gavę iš jų. Kiekvienais metais, negailėdami laiko per pavasario darbymetį, jie atvažiuoja į mūsų organizuojamą tulpių šventę Vingio parke ir atsiveža išskirtinio grožio tulpių. Tikimės, atvyks ir šiais metais“, – vylėsi pašnekovė.

Tulpėms nužydėjus, Sarakauskai tame pačiame plote sėja morkas, sodina kopūstus, burokėlius, svogūnus, česnakus, juoduosius ridikus, net pašarinius runkelius, kuriais šeria triušius. Daržovės visada spėja užaugti. Spalio mėnesį nuėmę daržovių derlių, Sarakauskai vėl sodina tulpių svogūnėlius. Taigi, anot dr. R.Juodkaitės, iš šių mažeikiškių galima daug ko pasimokyti.

Nenusileidžia olandiškoms

VU Botanikos sodo Vingio skyriaus tulpių kolekcija pradėta rinkti 1997 m. Pirmieji tulpių svogūnai buvo gauti iš Lauko gėlininkystės bandymų stoties, esančios Vilniuje, ir privačių augintojų – A.Lukoševičiaus, D.Gasiūnienės, L.Bondarnko, A.Gražio.

„Nuostabu tai, kad Lietuvoje turime puikių selekcininkų, kurių sukurtos tulpių veislės niekuo nenusileidžia atvežtoms iš Olandijos. Ne vienas, jas pamatęs mūsų kolekcijoje, būna maloniai nustebintas. Reikėtų nuoširdžiai padėkoti selekcininkui A.Liutkevičiui už jo sukurtas tulpes ‘Vilniaus Rotušė’, ‘Danutei atminti’, ‘Suvalkija’, ‘Snieguolė’ ir dar daug kitų, kuriomis žavisi dauguma mūsų lankytojų. Deja, tarp jaunų žmonių mažai norinčiųjų užsiimti tulpių selekcija“, – apgailestavo mokslininkė.

Susižavėjo tulpėmis

Savo patirtį dr. R.Juodkaitė jau turi kam perduoti. Biologiją studijuojanti Ieva Lukoševičiūtė ateitį sieja su tulpėmis. „Man tulpės anksčiau nebuvo tokios ypatingos gal todėl, kad niekad nesustodavau ir nesusimąstydavau apie unikalų ir nepakartojamą jų grožį. Sakyčiau, kad pats likimas man dovanojo tokią progą, jog patekau į VU Botanikos sodo Vingio skyrių, kuriame sukaupta gausi tulpių kolekcija, atliekami jų tyrimai. Šių darbų kuratorė, viena iš kursinio darbo vadovių – dr. R.Juodkaitė. Būtent čia aš supratau ir įvertinau tą nuostabią gėlę – tulpę. Ir nuo tada esu „susirgusi“ jomis. Niekada neįsivaizdavau, kad yra tiek daug tulpių veislių ir rūšių. Ir kiekviena iš jų – išskirtinė, tobula“, – neslėpė susižavėjimo tulpėmis mergina.

Tiesa, dirbant kasdienius darbus, kai šias gėles reikia ravėti, kasti, rūšiuoti, romantikos lieka mažai, tačiau tai būsimos mokslininkės negąsdina.

Patarimai norintiesiems auginti tulpes

• Tulpes sodinti reikia saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Geriausia tai daryti lygioje ar su nuolydžiu į pietų pusę vietoje.
• Sodinimui pirkti reikėtų tik sveikus svogūnus, o prieš sodinant svarbu kruopščiai apžiūrėti, kad dengiamieji jų lukštai nebūtų sutrūkę. Tada šios gėlės bus atsparesnės grybinėms ligoms, priaugins daugiau jaunų (dukterinių) svogūnų.
• Į tą patį lauką tulpių svogūnai gali būti sodinami kas 4 metus.
• Šių gėlių svogūnai sodinami spalio pabaigoje, kai dirva jau būna atvėsusi (dirvos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 10   C). Sodinama trijų svogūnų aukščio gylyje, paliekami dviejų svogūnų skersmens tarpai. Jei tulpės susodinamos labai tankiai, išauga plonesni jų stiebai, mažesnis ir svogūnų derlius.
• Pagrindinis šių gėlių tręšimas atliekamas rudenį. Geriausiai tręšti jas svogūninėms gėlėms skirtomis trąšomis. Pavasarį papildomai patręšti jas reikėtų trąšomis, kuriose yra daugiau azoto (rekomenduotinos skystos trąšos su mikroelementais).
• Vegetacijos pradžioje būtina iškasti sergančias tulpes (stipriai kekerinio puvinio pažeistų tulpių lapai geltonuoja, jos būna mažesnės už sveikas). Tokias gėles būtina iškasti ir sudeginti.
• Tulpes skinti reikia su vienu lapu. Tai daryti geriausia ryte arba vakare.
• Kad šios gėlės išaugintų didesnius svogūnus, geriausia žydėjimo pabaigoje (ar žiedui nusispalvinus) nuskinti jų žiedus (vainiklapius su mezgine). Tulpių žiedus skinti reikia staigiu judesiu.
• Šių gėlių svogūnai kasami, kai viršutiniai lapai pradeda gelsti. Jei pavėluojama tai padaryti, pradeda trūkinėti svogūnų luobelės ir augalai tampa neatsparūs ligoms.

Gegužės 12 d. 12 val. kviečiame vilniečius ir sostinės svečius į VU Botanikos sodo Vingio skyriuje vyksiančią tradicinę tulpių, muzikos ir keramikos šventę.