Šiaudiniai namai ir „užbetonuota“ tautiečių sąmonė

Šiaudiniai namai Lietuvoje jau tarsi ir nebe naujiena, tačiau, ar galima sakyti, kad lietuviai jau dažniau renkasi statyti šio tipo namą?

Susidomėjimas šiaudiniais namais vis labiau auga. Išgirstu vis daugiau atvejų, kai patys žmonės pasistato gyvenamuosius namus, kitą vertus - susipažįstant su naujais žmonėmis jau įpratau girdėti: „Žinote, šia liga sergu jau ilgą laiką...“.
 
Taigi atėjo laikas, kai šiaudinių namų statyba jau užsikrėtė nemažas skaičius Lietuvos gyventoju ir ši „liga“ nenumaldomai plinta. Žinoma yra skeptikų, perdėtai atsargių žmonių ar tiesiog nemėgstančių šios statybos būdo žmonių. Manau, kad Lietuvoje per ateinančius dešimt metų neliks nei vieno nežinančio apie šiaudinius namus ir ši ekologiška statyba taps viena iš pagrindinių statybos rūšių, ir, kas žino, gal ne tik individualių namų statybos kontekste.

Remiantis Jūsų patirtimi, kokie būna pirmieji klausimai arba abejonės tų žmonių, kurie žada statyti šiaudinį namą ar kitą pastatą?

Pagrindiniai ką tik išgirdusių ar tiesiog nedaug žinančių apie šiaudinę statybą žmonių klausimai būna standartiniai: „Ar nesudegs? Ar pelės nesuvalgys? Ar vėjas nenupūs?“ Suprantama, mes turime ir standartinius, moksliškai bei praktika pagrįstus, neretai humoristiniu atspalviu pagardintus atsakymus: „Kai Anglijoje sudegė šiaudinis namas – gyvos liko tik šiaudinės sienos“, „pelės lengviau maisto pasirinks jūsų virtuvėje, nei prakaituos laimės ieškodamos suslėgtuose šiauduose“ .
 
 Prisimenu pasaką, kurioje šiaudinį namą statė paršiukas Čiukas... Ar dažnai tenka susidurti su nuomone, kad šiaudiniai namai nepatvarūs?

Namo patvarumo klausimas apima kelis momentus: konstrukcinį patvarumą ir pačios sienos tvirtumą, kad koks vagis praskyręs šiaudinę širmą lengvai neužgrobtų mūsų turto. Svarbus ir ilgaamžiškumas.
 Kaip minėjau anksčiau, tai vienas iš standartinių šiaudine statyba besidominančiu žmonių klausimas. Kiti šios vietos net nekvestionuoja – ir taip aišku, kad šiaudinis namas nėra patvarus. Suprantu, kad per ilgą laiką įsiviešpatavusi cemento pramonė „užbetonavo“ tautiečių sąmonę ir dabar visi mes savo menką turtą slepiam už betoninės tvirtovės sienų.

Taip pat į šį klausimą galima atsakyti užduodant klausimą, ar pakankamai stipri bet kuri kitos rūšies karkasinė statyba, kuri yra pakankamai išplitusi Lietuvoje ir visame pasaulyje? Lyginant su įprastine karkasine statyba, namas pastatytas iš šiaudų ryšulių yra kur kas patvaresnis ir stipresnis, kadangi suslėgti šiaudai yra sutvirtinami su medine karkasine siena, vėliau viskas tinkuojama ir, atlikę visus reikiamus veiksmus, gauname tam tikros rūšies monolitinę konstrukciją.
 
Anglijoje jau gaunami oficialūs leidimai statyti dviejų aukštų nekarkasinius šiaudinius namus. Manau, šis pavyzdys šį bei tą pasako apie šiaudinių namų konstrukcinį stiprumą.
 
O jei kalbėtume apie ilgaamžiškumą, tai iki šių dienų turime išlikusių ir gyvenamų šimtamečių šiaudinių namų. Su šiandieniniu statybiniu išsilavinimu bei technologine pažanga galime teigti, kad tokie namai gali stovėti du šimtus ir daugiau metų.
 
Tačiau šiaudiniai namai turi ir savo nepatvariąją pusę, kuri pasireiškia tuo, kad jei namas liks neprižiūrimas, po kurio laiko jis pavirs komposto krūva ir nebepuoš peizažo, kaip tą daro apleisti betoniniai vaiduokliai

Vis dėlto Lietuvoje šiaudinių namų statytojų, turinčių pakankamai patirties - palyginti labai nedaug, o tai, greičiausiai, reiškia, kad esamų ekspertų paslaugos yra gana brangios. Jūsų nuomone, ar tai negali būti vienas didžiausių trukdžių šių namų aktyvesnei plėtrai Lietuvoje?

Kompetentingų specialistų tikrai nėra daug ir galima juos suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau po truputį randasi ir naujų statytojų, bandančių laimę šioje nevisai paprastoje statyboje.
 
 Statytojų skaičių, žinoma, lemia ir paklausa rinkoje, o kadangi ji nėra labai didelė, tai darbus spėjame apsidirbti. Neprieštaraučiau, kad už mano darbą būtų mokama daugiau, tačiau realybėje nedidelis specialistų skaičius kainos nedidina. Turime konkuruoti su įprastine statyba, todėl mūsų statomų namų kainos būna panašios arba šiek tiek pigesnės už įprastos statybos kainas. O tai didelė nauda užsakovams, kurie gauna ne tik kelis kartus šiltesnį, bet ir žymiai ekologiškesnį būstą. Visur kitur, pasirinkus ekologišką daiktą, teks pakloti gerokai daugiau pinigų lyginant su ta pačia, tačiau neekologiška preke.

Kalbant apie medžiagų, reikalingų šiaudinio namo statyboms, kainas, ar galima būtų sakyti, kad jos yra žymiai pigesnės, nei, tarkime, statant įprastą „blokelinį" arba plytų namą?

Šis palyginimas svarbus žmonėms, kurie galvoja namą statytis patys. Galime pabandyti palyginti mano ir kaimyno namus. Aš stačiau iš šiaudų ir vietinio molio, kaimynas iš „Velox‘o“, betono ir pan. Nei aš, nei jis nemokėjom už darbo jėgą. Man statyba kainavo apie 20 tūkstančių litų, o kaimynas, pasak jo paties, nustojo skaičiuoti viršijęs 100 tūkstančių. Samdomo darbo atveju, nors šiaudinės statybos pagrindinės medžiagos pigesnės, bet darbas brangesnis, galutinė išleistų statybai pinigų suma ženkliai nesiskirs.

Neabejingų ekologijos idėjoms žmonių ratas Lietuvoje aktyviai didėja. Ar, Jūsų nuomone, žmonėms, kurie renkasi, kokio tipo namą statyti, svarbiau kaina ar ekologija?

Šiai dienai stebimos dviejų kategorijų žmonių grupės. Vieni , kurie statosi sau (angl. –„selfbuilders“ aut.past.) renkasi šiaudinius namus, nes tai yra puiki, drauge ekologiška ir pigi alternatyva šiuolaikinei statybai. Kiti, kurie gali sau leisti samdyti profesionalus – daugiau renkasi iš ekologinių, sveikos gyvensenos paskatų. Greta ruošiamės ir laukiame taip vadinamosios trečiosios grupės žmonių – ekskliuzyvinių šios statybos užsakovų, kurie galės ir norės mokėti ne šiaip už statybą, bet ir už meną, kadangi statyba iš šiaudų leidžia kurti fantastinio grožio kūrinius.

Jūsų nuomone, kokios yra šiaudinių namų perspektyvos Lietuvoje? Galbūt mes jau pasirengę jau turėti ištisus šiaudinių namų kvartalus?

Akivaizdu, kad šiaudinių namų Lietuvoje daugėja ir daugės nenumaldomai. Ateis laikas ir šiaudiniams kvartalams, tačiau kvartalų statyba daugiau priklauso nuo investuotojų, taigi ir nuo bendros situacijos statybos rinkoje, kuri šiai dienai yra vis dar pakankamai sudėtinga. Taip pat, turi būti aišku, kad atsiradus tokiam kvartalui, būtinai atsiras norinčiu juose gyventi. Manau, kad toks kvartalas atsiras tik tuo atveju, kai visiems taps žinoma, kad žmonės trokšta gyventi tokiuose namuose, o tai, greičiausiai, greitai neįvyks arba atsiras nešabloniško mąstymo autoritetingas investuotojas, kuris šiek tiek padės masėms apsispręsti

Ačiū už pokalbį.

Tadas Vasiliauskas