Pravers mulčio kailiniai

Kiekvienam užsukusiam į Kazlauskų kiemą niekada negailima patarimų, kaip prižiūrėti augalus, kaip tvarkytis, kad jų nepultų ligos, kenkėjai, kokius darbus būtina nuveikti vienu ar kitu metų laiku. Tad ir baigiantis šių metų sezonui, kai sinoptikai pranašauja pirmąsias šlapdribas, pasiteiravome, kokius darbus būtina atlikti sode, darže ir gėlyne, kad ramiai galėtume laukti Kalėdų.

Į klausimus atsako biologė Regina Kazlauskienė.

- Viena didžiausių rudens užduočių – sugrėbti nukritusius lapus. Tačiau ar visų medžių lapai tinkami kompostuoti?

- Sugrėbę lapus kompostuokite, ypač sergančių vaismedžių lapų nepalikite ant žemės po medžiais. Juose esantis ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Tokius lapus vieni degina, kiti išneša kuo toliau nuo sodo. Ąžuolo lapai kompostuoti netinka, nes turi daug rauginių medžiagų.

- Kaip greitai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis įrengti vietą kompostui?

Jei iki užšals spėsite sukompostuoti daržo atliekas, turėsite iš ko pasidaryti vertingos trąšos, kuri po metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, ir vaismedžiams. Kompostui skirta vieta turi būti nuošalesnė, kad negadintų vaizdo. Jai įrengti galima panaudoti senas lentas ar tankų vielos tinklą, kad komposto krūva atrodytų tvarkingai. Svarbu atminti, kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau vyks puvimo procesas. Lapus galima kompostuoti ir stipriuose plastikiniuose maišuose, kuriuos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos bus galima naudoti kaip mulčią. Jei lapų komposto įmaišysite į molingą dirvą, padidės jos laidumas, o jei į smėlėtą – joje ilgiau išsilaikys drėgmė. Nuo lapų komposto dirvožemis pasidarys daug puresnis.

- Ar galima vaismedžių lapais mulčiuoti aviečių tarpueilius?

Taip, kodėl gi ne. Tik ant lapų storu sluoksniu dėkite žolės. Tada viskas perkaista, perpūva, žūva visi ligų sukėlėjai. Avietės pas mus visada dera kuo puikiausiai. Kitų trąšų nenaudojame.

Česnakai jau pasodinti. Tačiau vieni artėjant žiemai juos mulčiuoja, kiti ne. Ką patartumėte jūs?
Jei pasisodinote žieminių česnakų, nepamirškite užpilti ant lysvės 5–7 cm sluoksnio durpių, pjuvenų arba lapų. Česnakai nelabai jautrūs šalčiui, tačiau jei ilgiau užsilaikys besniegė žiema, po mulčio sluoksniu jiems bus geriau.

- Žemė kol kas neįšalusi. Kokių būtų galima dar pasisėti daržovių?

Pasisėkite krapų, petražolių, morkų. Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite durpėmis – pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs. Kitokių daržovių nesėkite, nes sėklos per žiemą sušals ir supus. Kita vertus, tokia sėja ne visada pasiteisina, nes mūsų žiemos permainingos. Per atlydžius sėklos dažniausiai supūva.

- Kada ir kuo patartumėte apdengti artėjant žiemai rožes, kad neiššaltų?

Rožės apdengiamos eglišakėmis, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 5 laipsnių šalčio. Prieš apklojant rožes patariama nupurkšti vario sulfato arba 3–5 proc. geležies sulfato tirpalu. Geriau šios gėlės žiemoja, kai nuskinami visi lapai. Jei nėra eglišakių, tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos.

- Sakoma, kad kurmiarausių žemė labai vertinga. Ar gerai jei prieš žiemą ja apipilami rožių kereliai?

Nepatarčiau to daryti. Tokia žeme apipiltas augalas pradės dusti. Ypač jei lauke dar šilta. Turėkite kantrybės, palaukite šaltuko ir tik tada mulčiuokite. Jei labai norite, galite rožėms padaryti stogelį. Iš savo patirties žinau, kad kuo puikiausiai tinka apdengti eglišakėmis.

- Kokios kitos gėlės, be rožių, dar labai jautrios šalčiui?

Lapkričio mėnesį baikite tvarkyti gėlynus, pašalinkite augalų liekanas. Kai dirva pradės šalti, pamulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles: astilbes, monardas, flioksus, bergenijas, rodžersijas, liatrius, vilkdalgius. Daugelį metų augdami vienoje vietoje jie iškyla į žemės paviršių, todėl šaknys tampa plikos. Mulčias apsaugos jas, jeigu spustelės šalčiai, o sniego dar nebus. Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę apdėkite sausais lapais. Dvimetes gėles, kurios žydi pavasarį, lapkričio pabaigoje taip pat apklokite eglišakėmis, nes gali apšalti, jei ilgai nesnigs.

Kuo daugiau žiedų gėlyne nuo pavasario iki rudens keičia vieni kitus, tuo gražiau. Patarkite, kokias gėles dar būtų galima pasisėti iki užšąlant.

Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje sėkite vienmetes, dvimetes ir daugiametes gėles: žioveinius, medetkas, ešolcijas, kochijas, gvazdikus, rugiagėles, laumenes. Tik svarbu nepasėti per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Spustelėjus šalčiui, jei nebus sniego dangos, jos iššals. Jei turite galimybių, geriau norimų gėlių užsiauginkite anksti pavasarį daigais ir laikui atėjus pasodinkite į žemę.

Vijolė Aguonaitė