Metas sodinti topinambus

Topinambų gumbai turtingi mineralinių medžiagų, ypač kalio, kuris reikšmingas širdies kraujagyslių ligų profi laktikai, nemažai juose vitaminų (ypač B grupės). Gausu cukrų (beveik kaip cukriniuose runkeliuose): sacharozės, fruktozės, gliukozės. Tai itin vertingas dietinis augalas, turintis daug sergantiesiems diabetu reikalingo inulino (11,7 proc.).

Gumbai valgomi žali – dedami į vairias salotas (kad netamsėtų, rekomenduojama apšlakstyti citrinų sultimis), taip pat jie verdami, troškinami.

Augalas turi daug sinonimų: žieminės bulvės, bulvinės ar šakniagumbinės saulėgrąžos ir kt. Savo didumu, geltona žiedų spalva topinambai iš tiesų primena saulėgrąžas.

Topinambai (Helianthus tuberosus) – astrinių šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos. Į Europą pateko XVII a. pradžioje – pirmiausia į Prancūziją, vėliau į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Tačiau XVIII a., paplitus bulvėms, topinambų populiarumas ėmė mažėti.

Stiebas – 1,5–2 m aukščio, augalai žydi rugsėjo–spalio mėn., sėklų nesubrandina. Stipri šaknų sistema. Nelygu dirva, pagrindinė šaknis įsiskverbia į 1–3 m gylį, tačiau pagrindinė šaknų masė išsidėsčiusi ariamajame dirvos sluoksnyje. Vienas augalas gali išauginti 15–30 gumbų, sveriančių 10–50 g. Formą lemia veislė – gali būti ovalo, verpstės, kriaušės ir kt.

Gumbai neturi kamštinio odos sluoksnio, todėl iškasti greitai vysta, jų ilgai išlaikyti nepavyksta. Derlius imamas prieš vartojimą: vėlai rudenį, vegetacijai pasibaigus (lapkritį ar net gruodį), arba ankstyvą pavasarį, kol gumbai nepradėję dygti. Pavasarinis derliaus ėmimo laikas gerokai trumpesnis už rudeninį, bet būtent tada, kai jaučiamas šviežių daržovių trūkumas, topinambų gumbai yra geidžiamiausi, skaniausi.

Ankstyvas pavasaris – tinkamiausias sodinti. Svarbu, kad dirva būtų gana giliai įdirbta. Sodinimo atstumai tarp eilių panašiai kaip bulvių, tik eilutėse gumbai išdėstomi daug rečiau – kas 40–50 cm. Gumbus rekomenduojama įterpti į 6–12 cm gylį.

Topinambai mėgsta tręšimą. Didžiausias kalio poreikis. Galima tręšti skystu ir tvartų mėšlu.

Augalai ir jų gumbai labai atsparūs šalčiui. Žemėje po sniegu nenukenčia net spaudžiant 40 laipsnių šalčiui. Toje pačioje vietoje rekomenduojama auginti 3–5 metus, nors auginama ir ilgiau.

Aurelija ARMONAITĖ