Margaspalviai jurginai – atgaiva sielai

 Žiedus skleidžia apie 600 veislių

Virginiją jurginai sužavėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Prieš tai ji sodino nemažai tulpių, narcizų ir kitų gėlių.

Pamėgusi jurginus V.Gasiūnaitė pradėjo juos kaupti ir kasmet naujomis veislėmis pildyti jų kolekciją. Dabar šalia jos namų Skaistgirių kaime auga apie 600 veislių jurginų, išvestų įvairiausiose pasaulio šalyse. Žavi amerikietiški, kanadietiški, vokiški, olandiški, prancūziški, australiški, japoniški ir kitokie jurginai.

Moteris augina nemažai latvių selekcininkų išvestų jurginų veislių. Tarp gausybės šių gėlių – ir lietuviškos veislės: Algirdo Gražio 'Saulėlydis‘, Jono Auksuolio Liutkevičiaus 'Pankas‘, 'Tumas-Vaižgantas‘ ir kt.

„Labiau nei kitos gėlės jurginai patiko man todėl, kad labai ilgai žydi – nuo liepos pradžios iki rudeninių šalnų. Kai sužydi visa mano kolekcija, sakau, kad tada galima pamatyti visas gyvenimo spalvas viename lauke“, – šypsojosi gėlių augintoja.

Jei kokią dieną nepasivaikšto tarp jurginų, jaučiasi taip, tarsi ko trūktų. Neretai tenka ir į sodybą atvykusiems svečiams gėles aprodyti. Žmonės pasigėri žiedais, o pavasarį atvažiuoja šakniagumbių įsigyti.

Augina savo malonumui

Moteris prisipažino, kad gėles augina dėl grožio ir malonumo. Parduoda tik atliekamus šakniagumbius ir už gautus pinigus skuba įsigyti naujų veislių jurginų.

Daugiausia įdomybių parsiveža iš Latvijos selekcininkų.

Neseniai Virginija lankėsi kaimyninėje šalyje vykusioje jurginų parodoje, kurioje latviai demonstravo daug savo sukurtų veislių.

Išpuoselėtais V.Gasiūnaitės jurginais šiemet galėjo gėrėtis Panevėžyje ir Šiauliuose surengtose gėlių parodose apsilankę lankytojai.

„Norint užsiimti gėlių verslu, reikėtų atsirinkti ir auginti mažiau veislių. Mano tikslas kitoks. Jurginų auginimas – malonus hobis, kurio niekada neatsisakysiu“, – tikino Virginija, kasmet ir save, ir kitus džiuginanti naujų veislių Lietuvoje dar neregėtais jurginų žiedais.

Gėlių augintoja pasakojo, kad jei būtų kaupusi visas veisles, lauke žydėtų kur kas daugiau jurginų. Tačiau kai kurie jų išnyko, kitų, ypač senesnių, pati nusprendė nebeauginti.

Moteris tvirtina, kad ir gėlių pasaulyje mados keičiasi. Prieš kelerius metus jurginai buvo itin populiarūs. Dabar susidomėjimas šiomis gėlėmis kiek sumažėjęs. Tačiau gėlininkė neabejoja, kad po kurio laiko jų populiarumas vėl didės, nes tokie mados dėsniai.

Jei iš daugybės jurginų sodybos šeimininkei tektų išrinkti penketuką mieliausių, labiausiai patinkančių, būtų nelengva. „Šiuo metu manyčiau, kad anemoniniai jurginai pavergė mano širdį“, – svarstė į margaspalvius žiedus žvelgdama gėlių augintoja.

Kai kurių jos kolekcijoje auginamų jurginų žiedų skersmuo siekia keliasdešimt, o kai kurių – vos kelis centimetrus. Yra panašių į chrizantemas, ramunes, vandens lelijas ar net orchidėjas.

Sunku išlaikyti per žiemą

V.Gasiūnaitė sako, kad jurginai nelepūs ir gana nereiklūs, tačiau be tinkamos priežiūros jokia gėlė neauga. Jei pasodinsi ir pamirši, augalai skurs. Prižiūrėtos gėlės atsidėkoja gražiu ir gausiu žydėjimu. Jurginus reikia tinkamu atstumu susodinti, patręšti. Gėlių augintoja kas trejus metus keičia jurginų sodinimo vietą.

Daugiausia darbo rudenį, kai kasami šių gėlių gumbai. Juos kur kas sunkiau kasti nei bulves. Šiuos darbus moteris nudirba viena.

„Talkininkai gali veisles supainioti“, – paaiškina Virginija. Iškastus šakniagumbius ji nuvalo, apdžiovina saulėje ir iki didesnių šalnų dar palaiko šiltnamyje. Vėliau juos suneša į namo rūsį. Sudėtingiausia jurginų gumbus išlaikyti per žiemą. Reikia nuolat stebėti, kad jie nepradėtų pūti ir neperdžiūtų. Tai vienas svarbiausių žiemos rūpesčių.

Tačiau kad ir kaip rūpintųsi jurginais, nuostolių Virginija neišvengia. Kartais neperžiemoja tik kelios veislės, o kartais pražūva keliasdešimt ar dar daugiau šakniagumbių. Jurginai nukenčia ne tik žiemą. Vis dažniau į Lietuvą užsukančios audros nusiaubia ir šias gėles. Vėjas aplaužo jurginus, apgadina jų gumbus.

„Kai rudenį pavargstu kasdama jurginų šakniagumbius, pagalvoju, kad daugiau tokio didelio ploto nesodinsiu. Tačiau tas vargas greitai pasimiršta ir atėjus pavasariui vėl sodinu. Kokia vasara be jurginų?“ – šypsodamasi pati savęs klausė entuziastinga gėlių augintoja.