Lietuvių mokslininkai garsina šalį naujai išvestomis šilauogių veislėmis

Skanios ir derlingos

Šiuo metų laiku užsukus apžiūrėti VDU Kauno botanikos sodo šilauogių kolekcijos, nėra kuo žavėtis, nes visi augalai ramiai ilsisi ir laukia vegetacijos pradžios. Tačiau tai, ką monitoriuje parodo habil. dr. R.Daubaras, nustebintų ne vieną.

Nuotraukoje įamžinta delne vos telpanti sunokusių šilauogų kekė – puikus įrodymas, kokių rezultatų pasiekta išvedant ypač derlingas, atsparias šalnoms šilauogių veisles.

Iš Šiaurės Amerikos į Europą atkeliavęs augalas prieš porą dešimtmečių Lietuvos augalų mėgėjų soduose buvo retenybė. Mokslininkų kolekcijose šilauogės buvo tyrinėjamos jau nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Netrukus įsitikinta, kad Lietuvos klimato sąlygomis šilauogių krūmai dera kasmet, nebijo pavasario šalnų, o uogų vertė patvirtinta daugybe mokslinių tyrimų. Viso pasaulio selekcininkai daug dirba, kad išvestų dar geresnes, tinkamas auginti plantacijose šilauogių veisles. To paties siekia ir Lietuvos mokslininkai.

Jiems pavyko išvesti veislę, kuri nuo užsienietiškų skiriasi ankstyvumu, derlingumu, puikiu skoniu ir vertinga biochemine sudėtimi. Labai svarbu tai, kad lietuviškų veislių šilauogės atsparios grybinėms ligoms ir puikiai ištveria žiemos šalčius bei lengvai dauginasi. Kita išskirtinė šilauogių savybė – tinkamai pasodinti jų krūmai greitai plečiasi ir džiugina kasmet vis didesniu derliumi.

Istorinis įvykis

„Baigiantis 2011-iesiems, iš Lenkijos gavome patvirtinimą, kad sodinių šilauogių veislės, kurios 2008 m. buvo pateiktos atestuoti Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU), sėkmingai perėjo tarptautinę ekspertizę ir atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo reikalavimus“, – teigė habil. dr. R.Daubaras. Mokslininkas pasakojo, kad veislių atranka prasidėjo 1995 m. nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų. Dirbant, anot jo, teko atmesti daug vertingų klonų, kol buvo atrinkti geriausi. 2008 m. du klonai – 'Freda' ir 'Danutė' – buvo perduoti atestuoti COBORU, kuri ir patvirtino, kad tiek 'Danutė', tiek 'Freda' atitinka visus veislėms keliamus reikalavimus.

Abu mokslininkai tuo turėtų didžiuotis, nes per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją pirmą kartą tarptautiniu mastu patvirtintos Botanikos sode išvestos veislės. 2012 m. jos bus įrašytos į Lietuvos nacionalinį veislių sąrašą ir į Europos sodo augalų veislių sąrašą.

Į eilę prie sodinukų

Auginantys sodines šilauoges žino, kad jų uogos yra ne tik skanios, bet ir labai vertingos.

Todėl nieko nuostabaus, kad sodininkai mėgėjai jų augina ne po vieną, o po keliolika krūmų. Įveisę šilauogių plantacijas, jie niekada nepatiria nuostolių, nes šilauogių kainos kol kas nekrenta (iki 15–20 Lt už kilogramą).

Visame pasaulyje šilauogės vertinamos, nes jose yra antocia ninų, kurie nepakeičiami gerinant regėjimą, nervų sistemos veiklą, kraujotaką. Šilauogėse esantys antocianinai naudojami ir kaip natūralūs dažai. Lietuviškų veislių autorius džiugina tai, kad, sužinoję apie išvestas lietuviškas šilauogių veisles, žmonės domisi, kada ir kur galėtų įsigyti jų sodinukų.

„Šis klausimas užduodamas labai dažnai. Tačiau pradžiuginti kol kas negalime. Teks apsišarvuoti kantrybe, kol VDU Kauno botanikos sodo darbuotojai jų pridaugins“, – atviravo mokslininkas.

Žinomai mokslininkei atminti

Ne vienas teiraujasi, kodėl pasirinkti būtent tokie naujai išvestų veislių pavadinimai. Pasak dr. L.Česonienės, pati geriausia veislė 'Danutė' taip pavadinta pagerbiant šviesaus atminimo dr. Danutę Budriūnienę. „Ji buvo nuostabus žmogus, visų mokslininkų, kurie dabar Lietuvoje sėkmingai tyrinėja uoginius augalus, mokytoja. Dr. D.Budriūnienė labai stengėsi, kad būtų atkurtos pomologinių augalų kolekcijos VDU Kauno botanikos sode“, – pasakojo dr. L.Česonienė.

Kita veislė buvo pavadinta 'Freda', nes VDU Kauno botanikos sodas yra būtent toje Kauno miesto dalyje, kuri vadinama Freda.

Habil. dr. R.Daubaras geru žodžiu minėjo kolegas iš Lenkijos Skiernievicų sodininkystės instituto, kuris kauniečiams padovanojo daugybę naujausių veislių. Išvedant naujas veisles, anot jo, reikia specia liųjų žinių, būtina žinoti, ką veikia kolegos kitose šalyse, todėl ne kartą mokslininkams teko stažuotis Švedijoje, JAV, Vokietijoje, Kanadoje.

Sėkmė drąsina

Lietuvos spanguolių augintojų draugijai vadovaujantis habil. dr. R.Daubaras geromis naujienomis pradžiugino ir kutūrinių spanguolių augintojus.

„Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje numatoma toliau tirti ir VDU Kauno botanikos sodo mokslininkų selekcionuotus spanguolių klonus. Jie netrukus gali tapti ne tik pirmosiomis lietuviškomis spanguolių veislėmis, bet ir pirmosiomis spanguolių veislėmis, kurios buvo išvestos ir tarptautiniu mastu pripažintos Europoje, – kalbėjo pašnekovas. – Taigi, pasiektais laimėjimais neketiname apsiriboti.“

Asmeninės mokslininko pastangos populiarinant kultūrines spanguoles taip pat davė rezultatų: retas nežino, kad spanguolių galima užsiauginti ir prie namų. Augindami jas rūgščių durpių lysvėse, čia pat po ranka turėsime vertingų uogų. Mažiau bus ir skubančių į raistus bei trypiančių jautrią miško paklotę.

Laimutė Giedraitytė