Šalta žiema, alinantys liepos karščiai prityrusių sodininkų negąsdina. Ypatingos sąlygos padeda atsirinkti klimato išbandymams tinkamas veisles. Romas Vrublevskis gali išvardyti nemažai atsparių ir iš šiltesnių kraštų atkeliavusių sodo augalų.

Audra su vyru vokiečių Rolandu prieš keliolika metų sumanė auginti bizonus – pirmi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nors kai kurie valdininkai iki šiol sprendžia rebusą, kas yra bizonas – gyvulys ar žvėris, patiems gyvūnams tai visai nerūpi, jie ramiai rupšnoja žolę apie sodybą.

Mėlynių rinkimo sezonas trunka 1–2 mėn. Uogas reikia rinkti tik visiškai prinokusias, nes tik tokios jos yra vertingos. Tai labiausiai paplitusios mūsų miškų uogos. Derlingais metais jau birželio pabaigoje maži krūmeliai ima mėlynuoti sultingomis ir vertingomis uogomis.

Mėlynės stiprina regėjimą (geriau matoma net tamsiuoju paros metu), slopina uždegimus, stabdo viduriavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai pripažįsta oficialioji medicina, apie tai byloja ir liaudies daktarų receptai. Viename jų rašoma: „Mėlynių lapų arbata – pirmas vaistas nuo saldžiosios ligos“ (red. – diabeto). Šviežių mėlynių daugiau reikėtų valgyti sergantiesiems įvairiomis odos ligomis, alergijomis, linkusiems plikti. Iš šviežių uogų, nuovirų ruošiami kompresai ir pavilgai šlapiuojančioms žaizdoms, nudegimams bei kitoms odos ligoms gydyti. Mėlynėse esantis palankus citrinų ir gintaro rūgščių santykis padeda išvengti senatvinės osteoporozės, slopina kai kuriuos kitus organizmo senėjimo procesus.

Gėlių tokiomis ryškiomis spalvomis ir įspūdingais žiedynais nedaug.

Daugybė lietuvių prie artimųjų kapų vis dar traukia nešini laistytuvais, kauptukais, grėbliukais. Šią karštą vasarą ne vienas buvo liudininkas, kiek sveikatos ir jėgų, ypač pensininkams, kainuoja kapinių lankymas. Tačiau daugėja žmonių, kurie renkasi kitą kelią.

Vilmos ir Dariaus Stanislovaičių sodybą atokiame Kumpiškės kaimo vienkiemyje, Kelmės rajone, žmonės vadina Akmenuke. Sodybos grožis ir originalumas kuriamas nusilenkiant akmeniui.

Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne tik žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui. Karščiui atspariausi augalai mažais, kietais lapais. Nedaug vandens išgarina augalai odiškais lapais (pvz., lauravyšnės). Sunkiausia kaitrą pakelia augalai dideliais, švelniais, plonais lapais (pvz., šventgaršvės, valerijonai).

Kaip plausite indus šiandien? Veikiausiai neapsieisite be labiausiai giriamo stebuklingo skysto indų ploviklio, kurio yra net kelių aromatų. Kaip teigiama televizijos reklamoje, tie, kurie naudoja šią priemonę, greičiausiai įveikia riebaluotų lėkščių stirtas ir gali maloniai leisti laiką prie televizoriaus.

Susižavėjimas alpinariumais dar nesibaigė. Pradedame ciklą apie pastaraisiais metais rečiau auginamus ar naujus gražius alpinariumams tinkamus žolynus.

Esminėms permainoms laikas namuose dar neatėjo (nuo jų verčia susilaikyti ir ekonominė situacija), tačiau visada yra būdų, kaip paprastomis priemonėmis praskaidrinti būstą.

„Šie žmonės yra be kaukių, jų ir darbai atviri“, – sako Tytuvėnų (Kelmės r.) bibliotekos darbuotoja Zita Deikutė. Moters iniciatyva surengta neįprasta paroda, kuri šiuo metu keliauja per šalies bibliotekas ir kaimo bendruomenes. Šioje parodoje – Aukštelės pensiono Pagryžuvio filialo globotinių darbai.

Skirtingų profesijų moterys, sumaniusios išmokti vėlimo technologijos, taip pamėgo šį užsiėmimą, kad nusprendė neišsiskirstyti. Taip atsirado kūrybinė grupė „Vilniaus vilnelės“. Ji gyvuoja jau penkti metai.

Katilėlių (Campanula) gentyje apie 300 rūšių. Dauguma jų – daugiamečiai, rečiau dvimečiai šakniastiebiai augalai, kilę iš Europos bei Vakarų Azijos. Gėlynuose mėgstami tiek mažais, tiek dideliais žiedais dekoratyviniai katilėliai. Tamsūs ir dangaus žydrumo, balti ir rožiniai tuščiaviduriai ar pilnaviduriai, susitelkę kekėje, jie žydi birželio–liepos mėnesiais.

Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale)  – salierinių šeimos augalai, kurių švieži ir džiovinti lapai, šaknys turi stiprų, grybus ir salierus primenantį aromatą. Visose gelsvių dalyse yra vitamino C, cukraus, riebalų, krakmolo, sakų, rauginių medžiagų, pektinų, mineralinių medžiagų ir rūgščių.

Ar gali Šakočienė nekepti šakočių? Apie tai Nijolė Šakočienė niekada negalvojo. Tačiau kai pajuto poreikį būti arčiau žemės ir įsigijo sodybą Skaistgirių kaime (Kėdainių r.), netikėtai į jos gyvenimą atėjo naujas verslas – šakočių kepimas. Šiemet moters kepiniai „AgroBalt 2010“ parodoje pelnė aukso medalį.

„Rąstiniai namai statomi iš natūralių medžiagų – medinių rąstų, tačiau jei jie kertami Sibire ir gabenami tūkstančius kilometrų išmetamosiomis dujomis teršiant aplinką, tokio namo žaliu nevadinčiau. Žalioji architektūra – tai ideologija. Ji prasideda filosofija ir baigiasi technologijomis“, – sako vilnietis architektas Artūras Imbrasas, Lietuvoje aktyviai populiarinantis žaliąją architektūrą.

Tiek agurkai, tiek pomidorai mėgsta, kad apie juos būtų daugiau tupinėjama.

Vynui gaminti tinka visos mūsų sodų gėrybės, net ir tos uogos, kurios valgyti nelabai skanios. Skaniausi vynai būna kaip tik iš nedesertinių veislių.

Vilkaviškietis jau ir už savo miesto ribų garsėja neįprastu pomėgiu.

Rekreacinių sodybų šeimininkų išradingumą atskleidžia jų parinkti pavadinimai.

Viendienių (Hemerocallis ) žydėjimas trunka tiek dienų, kiek žiedyne žiedų – apie 20–50. Jų būna įvairiausių spalvų, nėra tik šviesiai mėlynų, taip pat skaisčiai baltų.

Šiluvos (Raseinių r.) gyventojai Marijai Jasiulienei jubiliejaus proga vaikų dovanota orchidėja iškrėtė staigmeną – sukrovė ne tik žiedyną, bet ir išleido ūglį, ant kurio ėmė formuotis lapų skrotelė bei šaknelės. „Nebuvau mačiusi, kad augalas leistų šaknis viršūnėje. Kol apie tą augalą tupinėjau, jau ir kita orchidėja tą patį bedaranti“, – keistu gėlių elgesiu stebisi moteris.

Apsidairykite aplinkui, pasitelkite vaizduotę. Seni nebemadingi baldai vėl gali tapti originalūs ir išskirtiniai, o sudužusio vazono šukės sugulti į savitą meno kūrinį. Praktiškas požiūris į save ir aplinką šiuo metu populiarus visame nuo besaikio vartojimo pavargusiame pasaulyje. Tačiau vilnietės Virginija Sabaliauskienė ir Dalia Pilkauskienė šiomis idėjomis užsikrėtė ne dėl mados. „Šios idėjos mums artimos, nes nieko nėra vertingiau už žmogaus rankų, kūrybinės minties sušildytą daiktą, naujam gyvenimui prikeltą seną rakandą“, – teigia dizainerės.

Kone kiekvienoje seniūnijoje yra su Jonais susijęs vietovardis ar net keli. Kėdainių r. Šėtos seniūnijoje dunkso Joniškiai, Kauno r. Alšėnų sen. – dveji Jonučiai, Šilutės r. Šilutės sen. – Jonaičiai ir Joneliai. Kalvarijos savivaldybėje yra tiesiog Jonai, o kur dar Jonų vardais pasipuošę rajonų centrai, tokie kaip Joniškis ar Jonava. Tačiau nuosavą Joną ar Janiną turi ir kiekvienas kaimas.