Gyvenimas kelia naujus iššūkius
Vis daugiau sodininkų bendrijų kreipiasi į Lietuvos sodininkų draugiją, kad ji padėtų apginti interesus.
Suvieniję jėgas – stipresni
Pastaruoju metu sodininkų bendrijoms aktualiausi elektros tinklų pardavimo, žemės nuomos mokesčio, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų bei atliekų tvarkymo klausimai. Daugelis sodininkų mėgėjų skundžiasi žemėtvarkininkų darbu. Miestų, priemiesčių zonose sklypus turintys sodininkai mėgėjai ypač daug laiko sugaišta, kol sutvarko žemės dokumentus.
Problemas greičiau pavyksta išspręsti suvienijus pajėgas. Sodininkų draugija bendradarbiauja su Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetais, Aplinkos ir kitomis ministerijomis, savivaldybių institucijomis, siunčia siūlymus, projektus, nusiskundimus.
Dėl žemės pardavimo
Pakeitus Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pagal 2010 m. gruodžio mėn. 22 d. Vyriausybės nutarimą Nr.1854, bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą (kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje) ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą (miestui priskirtoje teritorijoje) neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir kai šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams.
Tokiais laikomi valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha, taip pat tie valstybinės žemės sklypai (gali būti ir didesni nei 0,04 ha), prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.
Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimas sodininkų bendrijų nariams suteikė galimybę privatizuoti naudojamus sklypus, kuriuos 1991– 1995 m. gegužės 18 d. valdė, bet dėl vienų ar kitų priežasčių privatizuoti nespėjo.
Daugėja spręstinų klausimų
Pakoregavus Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį, dabar sodo sklypas yra ne tik poilsio, bet ir gyvenamoji vieta. Svarbiausia, kad dabar sodo namą galima registruoti kaip gyvenamąją vietą.
Be to, sodininkų bendrijoms atstovaujanti Sodininkų draugija kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl kitų aktualių klausimų: žemės nuomos mokesčio sodininkų bendrijose (siekiant sumažinti mokesčių naštą, prašyta, kad į apmokestinamą žemės nuomos mokesčiu bazę nebūtų įtraukti keliai, rekreacijai skirti bei kiti plotai, kur yra viešasis interesas); dėl susirinkimo balsavimo teisės perleidimo, susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos papildymo (siekiant patobulinti sodininkų bendrijų valdymą, siūloma sumažinant reikalaujamą bendrijos narių susirinkimo kvorumą priimant sprendimus).
Tęsiasi elektros tinklų pardavimas
Ilgus metus nesisekė susitarti su energetikais dėl elektros tinklų pardavimo sąlygų. Sodininkų draugija gynė sodininkų interesus derantis dėl privatizavimo sąlygų. Tik 2010 m. vasarį buvo naujai patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kiti lydimieji dokumentai. Iš esmės supaprastinti reikalavimai, keliami sodininkų bendrijų pateikiamiems dokumentams.
Pernai buvo pradėtas elektros tinklų išpirkimo procesas.
Elektros tinklų pardavimu skirstomųjų tinklų operatoriui yra suinteresuoti sodininkai, siekiantys išvengti problemų dėl saugaus ir efektyvaus tinklų eksploatavimo, lėšų stokos tink lų renovacijai, sunaudotos elektros energijos apskaitos bei mokesčių surinkimo iš bendrijų narių.
Liko labai nedaug bendrijų, kurios dar nepardavė elektros tinklų. Pardavusių savo elektros tinklus sodininkų bendrijų nariai tampa LESTO klientais.
Prieš akis – vandentvarkos rūpesčiai
Šiuo metu labai aktualūs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, savivaldybės turi užtikrinti, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai parengė pasiūlymus Vyriausybei dėl infrastruktūros ir žemėtvarkos problemų sodininkų bendrijose.
Kviečiame visus šalies sodininkus aktyviau dalyvauti draugijos veikloje, kad galėtume sėkmingai atstovauti savo teisėms ir ginti jas Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir kitose institucijose. Visada sutelkta jėga gali pasiekti geresnių rezultatų ginant sodininkų viešąjį interesą.
Vladislovas Butkevičius
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle