Gražiausia Kauno rajone - vilkijiečių Makauskų sodyba

 
 Šiųmetės gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkai sakė esantys pensininkai ir negalintys daug lėšų skirti aplinkos gražinimui. Tačiau viską, ką daro, daro su didžiule meile. "Grožį kuriame tėviškėje", - su pasididžiavimu sakė L. Makauskas.
 
 Anot Kauno rajono mero patarėjos Vilmos Kasperavičienės, jau daugiau kaip dešimtmetį savivaldybė tradiciškai renka gražiausiai tvarkomas rajono gyventojų sodybas. Šiemet konkurse dalyvavo 42 šeimos iš 20 seniūnijų. Buvo vertinamos gražiausios kaimo bei ūkininko sodybos, renkamas gražiausias gyvenamojo namo sklypas ir gražiausia kaimo gyvenamoji vietovė.
 
 "Esame dėkingi visiems konkurse dalyvavusiems sodybų šeimininkams, kad svetingai įsileido, parodė puoselėjamus kiemus, stebino savo išradingumu ir darbštumu. Žvelgiant į su meile tvarkomas sodybas, kyla pasididžiavimas mūsų žmonėmis (...)", - sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
 
 Vertinant sodybas, daugiausia balų buvo skiriama už pastatų, sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų, takelių ir kitų elementų išdėstymą. Dėmesio skirta ir sodybų originalumui, etnografiniams elementams, regionui būdingų medžiagų panaudojimui, mažosios architektūros elementams (pavėsinėms, vandens telkiniams, šuliniams).
 
 Nugalėtojams savivaldybės vadovai šventėje įteikė ąžuolo lentas, liudijančias kurioje kategorijoje konkurso dalyviai šiemet pripažinti geriausiais.
 
 I vieta nominacijoje "Gražiausias namo sklypas 2011 m." skirta Gintarės ir Arūno Vilbikių sodybai Šlienavos kaime (Samylų seniūnija). Babtų seniūnijos ūkininkai Džiuljeta ir Leonas Rudinskai nugalėjo nominacijoje "Gražiausia ūkininko sodyba 2011 m."
 
 Gražiausia kaimo gyvenamąja vietove pripažintas Pociūnų kaimas. Be to, nemažas būrys konkurso dalyvių apdovanoti paskatinamaisiais prizais už senovinės kaimo statybos ir mažosios architektūros išsaugojimą, originaliai tvarkomą aplinką, tradicinių ir modernių augalų suderinimą ar jų įvairovę ir gausą, šeimos tradicijų puoselėjimą, darbščias rankas ar jaunatvišką entuziazmą.
 
 Nauja tradiciniame renginyje buvo tai, kad prizus įsteigė S. Zarecko gėlininkystės ūkio vadovas Simas Zareckas, Kauno miškų ir Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdijos bei UAB "Terra animalis".
 
 Į visų konkurse dalyvavusių šeimų namus iškeliavo pušelės - visžaliai medžiai, simbolizuojantys nemirtingumą.

ELTA ir valstietis.lt