Grambuolių lervos sunkiai išnaikinamos
Šiemet daug bėdos soduose, ypač braškynuose, pridarė grambuolių lervos. Pasak entomologės dr. Marcelės Ryliškienės, paprastųjų grambuolių lervos dirvoje gyvena 3–4 metus. Vabalai skraido gegužę ir deda kiaušinėlius dirvoje, prie augalų šaknų. Išsiritusios lervos žiemoti sulenda giliau. Antrais ir trečiais augimo metais jos ėdriausios, augalams padaro daugiausia žalos, mat minta įvairių daržovių, varpučių, kt. piktžolių šaknimis. Lietuvoje registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo šių kenkėjų nėra.
Lervos pridaro daug žalos ne tik sodams, bet ir medelynams, jauniems miškams. Atsikratyti kenkėjo padeda mechaninės priemonės, dirvos dirbimas, varpučio naikinimas. Lervų knibždančiame plote verčiau palikti juodąjį pūdymą, dirvą per vasarą daug kartų įdirbti, iškastas lervas naikinti mechaniškai. Svarbus gilusis arimas prieš užšąlant. Be to, tarp lysvių pravartu padėlioti mėšlo krūvelių, jas apdėti lapais, augalinėmis atliekomis. Čia noriai sulenda grambuoliai. Pašalus šios krūvelės apverčiamos.
Grambuolių lervos vengia vietų, kur auga bastutiniai augalai: lubinai, dobilai, šeivamedžiai ir kt. Nemėgsta tankių, dirvą užpavėsinančių pasėlių, senų pievų. Grambuolių suaugėliai, dar vadinami karkvabaliais, vėsiu oru būna nerangūs. Anksti iš ryto juos nesunku nukrėsti nuo medžių ant kokio nors patiesalo ir sunaikinti. Kova bus tuo efektyvesnė, kuo daugiau kaimynų apylinkėje ja užsiims.
Biologinis kovos būdas – sudaryti palankias sąlygas gyventi ir daugintis grambuolius naikinantiems paukščiams, žinduoliams. Iš paukščių daugiausia grambuolių sunaikina varnėnai, strazdai, kėkštai, pelėdos; iš žinduolių – kurmiai, pelėnai ir barsukai.
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle