Garstyčios nebeišbyrės
Indijos garstyčios (Brassica juncea) Indijoje yra svarbiausias aliejinis augalas po žemės riešutų. Jų sėklos naudojamos maistinio aliejaus, skirto kepti, gamybai. Kadangi ankštaros subręsta ir sėklas išbarsto skirtingu metu, prarandama dalis derliaus.
Šis ankštarų išbyrėjimas ūkininkams sukelia daug problemų taikant žemės augalų sėjomainas, nes išbyrėjusios sėklos sudygsta ir tampa kitų kultūrinių augalų priemaišomis, užteršiančiomis laukus. Mokslininkai, vadovaujami Larso Ostergardo iš Kalifornijos universiteto (San Diegas, JAV), sukūrė genetiškai modifi kuotas (GM) Indijos garstyčias, kurių ankštaros natūraliai neatsidaro. Jie įkėlė šį požymį lemiantį geną iš giminingo augalo Arabidopsis. Kontroliuojant ankštarų atsidarymą galima sumažinti įterpto geno galimybes pereiti į genetiškai nemodifi kuotas ar laukines rūšis. Be to, šio darbo patirtį bus galima panaudoti ir kitiems ankštiniams žemės ūkio augalams, panašiai išbarstantiems sėklas, pavyzdžiui, žirniams ar sojoms.
Indijos garstyčios yra atsparios aukštai temperatūrai ir sausrai. Dėl to Australijos mokslininkai jas yra sukryžminę su joms giminingu rapsu (Brassica napus), iš kurio gaminamas geresnės kokybės aliejus, ir gavę naujas atmainas. Kombinuojant naujas sausrai atsparias atmainas su GM Indijos garstyčiomis, neišbarstančiomis savo sėklų, bus galima sukurti augalus, tinkamus auginti labiau išsivysčiusiose šiltesnio klimato šalyse.
ŽŪMPRIS inf.
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle