Didelio derliaus kelio pradžia

Užtikrina kokybę

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis teigė, kad Tarnybos tikslas – užtikrinti, kad vartotojas įsigytų geros kokybės, privalomuosius reikalavimus atitinkančią dauginamąją medžiagą. Jo manymu, imtis sėklų prekybos verslo ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Gal todėl jau daug metų rinkoje matome tų pačių sėklomis prekiaujančių įmonių pavadinimus. Tiesa ta, kad dalis jų jau neatlaikė konkurencijos.

„Klysta manantieji, kad nusipirkę Olandijoje ar kur kitur didelį kiekį sėklų, atsiveš, išfasuos ir džiaugsis greitu pelnu. Sėklų fasavimas – licencijuojama veikla. Norintieji tuo užsiimti turi gauti Tarnybos leidimą, turėti atitinkančią reikalavimus sėklų laikymo ir fasavimo vietą, specialią įrangą, ant kiekvieno parduodamo pakelio turi būti nurodytas veislės pavadinimas, daigumas, kurį itin reikliai jau daug metų tikrina mūsų laboratorijose dirbantys specialistai“, – pasakojo A.Basiulis. Jei sėkla perkama turguje, jis patarė iš prekiaujančiųjų paprašyti dokumentų, kuriuos kiekvienam legaliai dirbančiajam išduoda Tarnyba. Jei tokių dokumentų nėra, vadinasi, prekiaujama kontrabandinėmis sėklomis, už kurių daigumą niekas neatsako.

Galima daryti prielaidą, kad Tarnybai užtikrinti prekybą kokybiškomis sėklomis pavyksta, nes į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nekokybiškų sėklų pastaraisiais metais nebuvo kreiptasi.

Reikia gyvo žodžio

UAB „Sėkluva“ vadovas Kazys Noreikis sakė, kad kartais atsiranda norinčiųjų pasipinigauti. „Pastebėjome, kad pretenzijų dėl daigumo sulaukiame iš pirkusiųjų brangią sėklą. Esą, nesudygo, grąžinkite pinigus, nors ant jų palangių žaliuoja daigai. Tačiau problemos nelieka, kai jiems parodome ne tik kokybę patvirtinančius dokumentus, bet ir mūsų pačių atliekamus daigumo bandymus“, – sakė pašnekovas. Daugiau nei 35 metus sėklininkystės srityje dirbantis K.Noreikis pastebėjo, kad augintojai ieško gerų veislių. „Laimi turintieji savo prekybos vietas, kuriose dirbantys pardavėjai gali atsakyti į visus pirkėjų klausimus, yra kantrūs ir mandagūs“, – pabrėžė jis. Didžiuosiuose prekybos centruose tos paslaugos nėra, todėl prie stovelių su sėklomis ilgai stoviniuojama ir mažai perkama. Atskirų Lietuvos regionų gyventojus sėklomis aprūpina nedidelės bendrovės ar įkūrusieji individualias įmones. Dauguma jų steigėjų ir savininkų patirties įgijo dar sovietmečiu dirbdami žemės ūkio įmonėse arba prekyboje.

Perkama ne sėkla, o derlius

Kiekvienais metais garsiausių sėklininkystės kompanijų selekcininkai sukuria dar įspūdingesnių, derlingesnių, skanesnių ir kvapesnių sodo, daržo ir gėlyno augalų veislių. Tačiau perkantys jas turi susitaikyti su mintimi, kad teks pakrapštyti piniginę. Už 300 - 700 litų galima nupirkti 1000 gerų hibridinių pomidorų sėklų (tai maždaug 3 g), ir už tą pačią sumą 1-2 kg kitos, gerokai prastesnės, veislės sėklų. Be abejo, jų kainos skirsis ir išpilsčius į pakelius. Tačiau visada sakiau ir sakysiu, kad perkame ne sėklą, o iš tos sėklos užaugsiantį derlių. Tad vieną kartą per metus geriau sumokėti daugiau, bet pasibaigus augalų priežiūros sezonui džiaugtis rezultatais. Šiuo atveju nesvarbu, ar kalbama apie mėgėjus, ar apie profesionalus augintojus. Tiesa, pastarieji jau išmoko rinktis derlingas, atsparias ligoms veisles, nes iš savo veiklos siekia pelno“, – tvirtino pašnekovas.

Svarbi ir dygimo energija

ES veislių sąraše registruota keli tūkstančiai pomidorų veislių. Tačiau vargu ar visų veislių pomidorai gerai derėtų Lietuvoje. Pabandžiusieji auginti lauko pomidorus įsitikino, kad rudeniniai rūkai jiems pražūtingi. Tad sąžiningi sėklų prekiautojai lauko pomidorų veislių nesiūlo arba perspėja apie galimą nesėkmę.

„Daliai pirkėjų reikia aiškinti elementarius dalykus: kad sėklų negalima daiginti padėjus ant palangės, kad substratas turi būti skirtas daigams, o ne kambarinėms gėlėms ir panašiai“, – pasakojo K.Noreikis. Pasak jo, svarbu ne tik daigumas, bet ir dygimo energija, kurią taip pat galima nustatyti. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad sėklų beicavimas silpnina dygimo energiją, todėl kai kurių augalų sėklos nebeicuojamos.

Domisi naujovėmis

Agrofirmos „Sėklos“ darbuotoja Liucija Kunigiškytė teigė, kad šį pavasarį sėklų perkama daugiau nei pernai. Nuo 1947 m. dirbanti bendrovė – viena didžiausių Lietuvoje. Ji stengiasi patenkinti tiek mėgėjų, tiek profesionalų poreikius. „Labai domimasi naujovėmis. Norėdami išbandyti naujas veisles, žmonės negaili pinigų elitinės linijos sėkloms. Pirkėjai jaunėja. Neturintieji žemės balkonuose augina ne tik gėles, bet ir daržoves, prieskoninius augalus. Daug besidominčiųjų ekologija, ieškančiųjų nereiklių veislių augalų“, – pasakojo pašnekovė. Ji minėjo, kad šiais metais „Sėklos“ Lietuvoje ketina parduoti apie 3 mln. pakelių sėklų, o kitose šalyse – 14 mln.

Papildoma informacija:

Jei rinkai tiekiama sėkla yra supakuota į mažas pakuotes, jos ženklinamos tiekėjo etikete (spausdinta informacija ant pakelio.) Sėklos turi būti supakuotos taip, kad negalima būtų atidaryti ir vėl uždaryti, nepažeidžiat pakuotės. Sėklų pakuočių ženklinimą tikrina Tarnybos pareigūnai, o svorį – Valstybinė metrologijos tarnyba.

Sėklų, esančių hermetiškoje pakuotėje, daigumo galiojimo laikas yra dveji metai nuo daigumo tyrimų atlikimo datos, o sufasuotų į nehermetišką pakuotę – vieni metai.

Ant daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų sėklų pakuotės turi būti siuntos numeris, informacija apie augalo rūšį, veislę, prekybos metų pabaigą. Būna atvejų, kad tiekėjas ant pakuotėje išspausdintos prekybos metų pabaigos datos užklijuoja naują lipduką su nauja data. Tai leistina tik tuo atveju, jei tiekėjas po prekybos sezono pabaigos patikrino sėklų siuntos likučių daigumo rodiklius ir jie atitiko minimalius kokybės reikalavimus. Jei abejojama dėl taip paženklinto sėklų pakelio, pirkėjas gali pranešti Tarnybai arba prašyti, kad tiekėjas pateiktų Tarnybos jam išduotą pažymą, kurioje būtų matyti, ar sėklų kokybiniai rodikliai atitinka reikalavimus.