Parsisiųskite

Liepos 23 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
Karvę Birutę melžia pats M. Baršys, nes žmonai būtų per sunku. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 19 d. 08:00
Daug sėkmės istorijų rodo, kad gyvenimas kaime gali būti ne prastesnis, o dažnai net geresnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis dažniau tai supranta ir jauni žmonės. Kartą per savaitę Druskininkų turguje prekiaujantį Mantą Baršį... »
Švenčionių rajone yra daug mažai užterštų kaimiškų vietų su savo tradicijomis, papročiais, savitu gyvenimo būdu, nepakartojamais kraštovaizdžio elementais. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 15 d. 11:09
Švenčionių kraštas – vienas iš rečiausiai gyvenamų šalies rajonų. Tik ar ilgai toks bus, nes vis daugiau norinčiųjų įsikurti vaizdingose jo apylinkėse. Vilniaus senamiestyje gyvenantys Gražina ir Tomas Jonušai įsikūrė ir netoli... »
Laurynas Okockis su anties jaunikliu. Autoriaus nuotr.
2014 Liepos mėn. 5 d. 10:24
Iškylaudami gamtoje, žmonės randa laukinių paukščių ir žvėrelių jauniklių. Negalvodami apie pasekmes ir gyvosios gamtos apsaugos įstatymų pažeidimus, juos pasiima į namus ir bando paversti naminiais gyvūnėliais. »
Darželiu paprastai vadindavo gėlėms ir kitiems dekoratyviems augalams auginti skirtą žemės sklypelį prie gyvenamųjų namų.
2014 Birželio mėn. 30 d. 15:22
Šiuolaikiniai gėlynai labai skiriasi nuo kadaise Lietuvoje prie sodybų buvusių darželių. Jie atliko estetinę funkciją – puošė sodybą, be to, pagal darželius kiti žmonės susidarydavo nuomonę apie šeimininkus, ypač šeimos merginas... »
Pasak legendos, Vilkokšnio ežeras atsirado stebuklingai. Į ledynečio paliktą griovą vanduo bėgo tol vanduo, kol žmonės neatspėjo ežero vardo. Atspėjus jo vardą, vanduo nustojo bėgti. Asmeninio archyvo nuotr.
2014 Birželio mėn. 23 d. 10:35
Visos tautos nuo seno mano, kad trumpiausia metų naktis – stebuklinga. Lietuviai – ne išimtis. Iki krikščionybės įsigalėjimo švęsta Rasų šventė buvo sutapatinta su šv. Jono varduvėmis, tačiau gamtiškas jos pradas išliko.  »
Eglė ir Arūnas Railos visada palaiko vienas kitą. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 14 d. 10:07
Beveik kiekvienas augalų mėgėjas vėliau ar anksčiau supranta, kad visų gėlių, dekoratyvinių krūmų, medžių net ir labai norėdamas nesurinks ir savo sklype neįkurdins. Sudervėje gyvenanti Eglė Railienė pastaruosius kelerius metus žavisi... »
Namų jaukumą kuria laimingi žmonės, todėl laimingi tokiuose namuose turėtų jaustis ir svečiai. VL archyvo nuotr.
2014 Birželio mėn. 9 d. 08:17
Išsirinkti meno kūrinį namams – nemenkas darbas, tad svarbu ne tik domėtis menu, bet ir nuspręsti, kokią funkciją namuose kūrinys atliks. Kaip tinkamai papuošti savo namus meno kūriniais, pataria menininkė Jūratė Rekevičiūtė, menotyrininkė... »
Olandijoje, netoli Hagos, esantį Madurodam vieni vadina miestu, kiti – parku, treti – muziejumi. Kelių hektarų teritorijoje 1:25 masteliu galima pamatyti visą Olandiją. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 6 d. 14:08
Olandijoje, netoli Hagos, esantį Madurodam vieni vadina miestu, kiti – parku, treti – muziejumi. Kelių hektarų teritorijoje 1:25 masteliu galima pamatyti visą Olandiją. Prie įėjimo į parką šlaitu besiropščianti vyro skulptūra primena... »
Aldonos Burgailienės gėlynas gražiausiu Lietuvoje išrinktas jau antrus metus iš eilės. Organizatorių nuotr.
2014 Birželio mėn. 5 d. 09:38
Tris savaites visos Lietuvos gyventojai balsavo ir rinko gražiausius Lietuvos ir didžiųjų šalies miestų daugiabučių kiemų gėlynus. Surinkęs apie 2500 balsų, laimėjo Šiaulių miesto gėlynas prie Korsako g. 28 namo. »
Specialistai gali patarti, kur ir kokius augalus sodinti. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 1 d. 07:43
Ne kiekvienas gali ir nori tvarkyti namų aplinką pats. Tačiau dauguma mieliau gyventų ten, kur žaliuoja veja, žydi gėlynai, o nuo vaismedžių derliaus svyra šakos. Suplanuoti aplinką – didžiulis ir atsakingas darbas. Kur bus takai, želdynai... »
Buvusių tremtinių sodyboje Karvio gyvenvietėje A.Gedminas įsikūrė prieš 15 metų. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 26 d. 09:15
Rytiečių išmintis sako: nori būti laimingas – būk. Turbūt ja ir vadovaujasi Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos, įsikūręs Alfonsas Gedminas. »
2014 Gegužės mėn. 22 d. 15:31
Pirmieji trys konkurso dalyviai, teisingai atspėję, kokie augalai yra nuotraukose ir parašę, kaip juos auginti, bus apdovanoti vertingu prizu – leidyklos „Alma littera“ išleista Sauliaus Jasionio knyga „Gamtinė žemdirbystė“. Atsakymų... »
Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 22 d. 13:23
Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc. Tačiau Lietuvoje vis dar gajus mitas, neva pastatų automatika yra brangu ir apsimoka tik dideliuose, pvz., 300 kv. m, būstuose. Pasak „Jung Vilnius“... »
Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 22 d. 09:42
Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. »
Darbas sode suteiks kur kas daugiau malonumo, jei bus atliekamas kokybiškais įrankiais. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 20 d. 12:27
Sodas – tai natūralios gamtos prieglobstis pavargusiesiems nuo miesto šurmulio ir vertinantiesiems turiningai praleistą laiką gryname ore. Jame galima užauginti ekologiškų daržovių, pailsėti nuo įtempto gyvenimo ritmo, o kartais – mėgautis... »
Dažniausiai Lietuvoje auginamos suomiškos ‚Finola‘ veislės kanapės. Teigiama, jog po kanapių  geriausiai dera žieminiai kviečiai, kadangi lauke nebūna piktžolių. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 17 d. 08:49
Po ilgų diskusijų pagaliau ir Lietuvoje nuo šių metų sausio 1-os dienos galima auginti kanapes. Tikimasi, kada šiais metais kanapes augins ir ūkininkai, ir sodininkai mėgėjai. Sostinėje gyvenantis Andrius Osadcis viliasi, kad kanapės ir gaminiai... »
VU botanikos sode Kairėnuose, 37-tąjį kartą bus atidaryta gėlių paroda „Lietuvos žiedai“.
2014 Gegužės mėn. 16 d. 10:38
Gegužės 16-ąją, 16 val. VU botanikos sode Kairėnuose, 37-tąjį kartą bus atidaryta gėlių paroda „Lietuvos žiedai“. »
Vaismedžiai nederės, jei masinio žydėjimo metu nu šalnų bus pažesitos žiedų purkos. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 10:08
„Norėčiau sužinoti, kaip augalus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai. Koks šaltis pavasarį jiems pavojingiausiais? Kaip padėti augalams atsigauti po šalnų?“ – klausia Milda. Milda. »
Riešutmedžių augintojas agronomas sodininkas Algirdas Jušinskas. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 10:01
„Turiu beveik hektarą laisvos žemės. Norėčiau pasisodinti graikinių riešutmedžių. Tačiau daug kas atkalbinėja, nes jie apšąla, blogai dera. Ar tikrai taip? Gal galėtų patirtimi pasidalyti patyręs jų augintojas?“ – prašo Aleksandras. »
Paprastasis kurklys, lotyniškai vadinamas Gryllotalpa gryllotalpa, yra nemažas tamsiai rudas vabzdys, galintis užaugti iki 55 mm. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 09:56
Laimingi tie, kurie niekada savo darže nematė kurklio. Tačiau tai nereiškia, kad šis kenkėjas neapsigyvens, nes jis gali ne tik ateiti žeme, bet ir atskristi. Kurkliai graužia viską, kas pasitaiko jų kelyje. Išnaikinti kurklius sunku, nes šie... »
Pupelės – šilumamėgiai augalai. Sėklos pradeda dygti, esant apie 10–12 oC šilumos, bet geriausiai auga tada, kai dirva įšyla iki 15 oC ir didesnės temperatūros. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 10 d. 22:55
Įšilus dirvai metas sėti pupeles. Šias baltymų turinčias daržoves labai mėgsta vegetarai. Iš pupelių jie gamina ne tik salotas, bet ir tortus. Pupelės – labai seni kultūriniai augalai. Jų tėvynė – Pietų ir Vidurio Amerika. Manoma... »
Tulpės Olandijoje pradėtos auginti XVI a. Ilgainiui jos tapo daugelio šalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 10 d. 14:14
Neįprastai vėsūs šiam metų laikui orai Olandijoje neišgąsdino turistų, sumaniusių pamatyti garsųjį Keukenhofo parką nedideliame Lisės miestelyje. Iš įvairiausių pasaulio šalių atvažiavę visų rasių žmonės gėrėjosi žiedų ir spalvų... »
Kiaunes išbaidyti galėtų mažas šuniukas, toks, kaip taksas, kuris yra aršus kiaunių priešas. Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gegužės mėn. 9 d. 09:59
Kiaunes išbaidyti galėtų mažas šuniukas, toks, kaip taksas, kuris yra aršus kiaunių priešas. Tačiau esama ir kitų būdų, sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis. Bukelskis. »
Šalnų poveikį augalams stiprina ir mažas kritulių kiekis. Pasak specialistų, šiuo metu drėgmės trūksta ir dirvoje. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 6 d. 08:41
Sodininkai ir daržininkai sunerimę dėl naktimis spaudžiančių šalnų, kurios nesigaili sužydusių sodų ir gėlynų. Kokie nuostoliai padaryti, kol kas neaišku, tačiau neabejojama, kad jų bus. »
Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių ir jų skleidžiamo aromato. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 5 d. 13:36
Paskutinį pavasario mėnesį reikia smarkiai padirbėti, kad iki vėlyvo rudens džiugintų įvairūs žiedai. Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių ir jų skleidžiamo aromato. Agronomė Joana Giedraitytė primena, kad gegužės mėnesį... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Dargvilas, Dargvitė, Kristina, Kristupas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar teisingai pasielgta atleidžiant viceministrus ir grąžinant juos atgal?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-07-24
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
2.5645 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
4.3758 LT
Valiutos_lvl
LVL     4.9184 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
103.1   bar.
Dujos   3.76   MMBTU
Auksas
Arrow down
1299.6   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Netikėsit – Kempė verkia: Jam pikta įkando erkė. Ne viena. Gal dvi, gal trys, O gal ištisas būrys.
– Kempe, tau ausis ištino – Greit kulniuok į ligoninę. Analgino išrašys – Būsi tvirtas kaip lokys.
– One, šitas analginas – Tai ne stiklinėlė vyno... Tu viena suprast gali – Iki pensijos toli...
Dirvelienė greit sumoja – Čia padės tiktai Raiboji. Ji nuo Kempės tas erkes Ir be daktarų nules.