Daugelis augalų skursta rūgščioje dirvoje
Pasodinome rausvažiedę hortenziją, o ji pradėjo žydėti mėlynai. Kodėl klevai kuo gražiausiai lapoja, o europinis kukmedis nunyko? Visa tai – dėl dirvos rūgštumo.
Ką tai reiškia?
Dirvos rūgštinę ar šarminę reakciją lemia vandenilio jonų koncentracija. Ji žymima raidėmis pH (p – nuo vokiečių kalbos žodžio Potenz (potencija) ir H – nuo cheminio elemento vandenilio pavadinimo) bei skaičiais nuo 0 iki 14. Kuo skaičius mažesnis, tuo vandenilio jonų koncentracija didesnė, o skystis – rūgštesnis. Neutralios reakcijos (ph 7) yra distiliuotas vanduo. Beje, laikomas atvirame inde jis rūgštėja.
Kaip veikia augalus?
Augalų šaknys pasisavina tik ištirpusias maisto medžiagas. Nelygu kokia dirvos reakcija – rūgštinė ar šarminė, maisto medžiagų gali ištirpti daugiau ar mažiau, jos gali visai netirpti ar ištirpti per daug.
Medžiagos nevienodai tirpsta esant skirtingai reakcijai, tačiau optimalia laikoma apie pH 6. Tokiomis sąlygomis neblogai tirpsta visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Dirva, kurios pH 6, tinka 90 proc. augalų.
Kai augalo šaknims terpė netinkama, tręšk netręšęs – vis tiek jos badaus. Jei dirva labai rūgšti ar labai šarminė, kai kurių medžiagų gali ištirpti labai daug, ir jų koncentracija augalams bus kenksminga. Pavyzdžiui, aliuminio ar mangano labai rūgščiose dirvose gali būti per daug.
Kodėl dirvos rūgštėja?
Priežastys būna natūralios gamtinės ar dėl žmogaus veiklos. Natūraliai dirva rūgštėja, kai paviršinis jos sluoksnis yra plonas, dažnai plaunamas, o iš uolienų giluminių klodų kyla dirvą rūgštinantys vandenilio jonai. Tokios vietos būna dažnai šlapios, apsemtos (ten, kur nuolat trūksta drėgmės, dirva paprastai būna šarminės reakcijos). Žmogaus veiklos pasekmė – kai viršutinis dirvos sluoksnis nuardomas, sugadinamas; rūgštėjimo procesą paskatina lietūs.
Yra įvairių priemonių dirvos rūgštingumui koreguoti. Gelbsti kalkinės trąšos, kompostas. Tačiau kai dirva rūgšti iš prigimties, jos reakciją pavyksta pakeisti tik augalų augimo zonoje ir tik laikinai.
Spygliuočiai
Rūgščioje dirvoje auga nemažai spygliuočių, išskyrus europinį kukmedį (reikalauja šarminės dirvos). Tik rūgščias dirvas (ph 5–7) mėgsta Vičo kėnis, žirniavaisis puskiparisis, tarpinis kadagys, balinis kiparisas, kanadinė cūga. Rūgščioje, silpnai šarminėje dirvoje (pH 5–8) auga kėniai, kadagiai, maumedžiai, eglės, pušys, pocūgės, tujos.
Rūgščioje dirvoje (~pH 4,5) augantys medžiai ir krūmai: ąžuolas (raudonasis, pelkinis), beržas (keružis), bugienis, dygliakrūmis (europinis), drebulė, fotinija (rytinė), gluosnis (maudinis, trapusis, žilvitis), hamamelis (tarpinis, sodinis), hortenzija (šviesioji, stambialapė mėlynžiedė), ieva (paprastoji), juodalksnis, klevas (raudonasis, varpinis, paprastasis), ligustras (paprastasis), magnolija (japoninė, žvaigždinė), migdolas (keružis), ožekšnis (paprastasis), pachizandra (viršūnžiedė), raugerškis (Tunbergo), riešutmedis (juodasis, graikinis), rododendras, sedula (baltoji, palaipinė, gausiažiedė, japoninė), sidabrakrūmis, sotvaras (pajūrinis), šeivamedis (raudonuogis), taksodis (dvieilis), žilakrūmis, žagrenis (rūgštusis).
Janina Augulytė
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle