Parsisiųskite

Rugpjūčio 2 d., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Ateina metas sodinti vynuoges

2009 Gegužės mėn. 11 d. 08:56

Ateina metas sodinti vynuoges

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais.

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais. http://english.eastday.com nuotr.

Pradėjus nokti vynuogėms prie namų, į pirktines uogas žiūrėti nebenorėtume. Vynuoges auginu daugiau kaip pusę amžiaus ir tikiu, kad Lietuvoje jos gali būti auginamos kaip pomidorai, tik reikia perprasti jų auginimo technologiją.

Prie pietinės sienos arba šiltnamyje

Juk ir pomidorai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sodinami retoje sodyboje. Vynuogių uogos yra vienos vertingiausių – sukaupia apie 20 proc. gliukozės ir fruktozės pavidalo cuk rų, turtingos vitaminų, antioksidantų. Derlius sunoksta rudenį, kai kitų uogų jau nebėra. Vertingos ne tik pačios uogos, bet ir odelė, sėklos. Pietuose maistui plačiai naudojami ir lapai – sriuboms, kepamai ar troškinamai mėsai, žuviai, raugiamiems agurkams įvynioti.
Mūsų klimatas šiems augalams per vėsus. Esant vėsiau kaip 10 laipsnių, vynuogės nevegetuoja. Geram augimui reikia 20, idealiam – 25– 30 laipsnių šilumos. Kai vėsiau kaip 15 laipsnių, vynuogės neapsidulkina. Šaknys jautrios šalčiui – nušąla esant 5–6 laipsniams šalčio. Išvesta veislių, kurių stiebai atlaiko net 40 laipsnių šaltį. Tačiau pavasarį išsprogusius ūgelius (visų veislių) pakanda jau 1–2 laipsnių šalnos. Štai kodėl vynuoges patartina sodinti tik pietinėje namo pusėje arba plėveliniuose šiltnamiuose, o šalčiui neatsparias veisles – žiemai dengti (šiltnamyje pridengti dirvos paviršių, kad žemė mažiau įšaltų).
Nusprendus vynuogėms įrengti dvišlaitį šiltnamį, jį geriausia orientuoti iš pietų į šiaurę ir daryti 2 m aukščio, stogą – su 33 laipsnių nuolydžiu. Svarbu numatyti gerą vėdinimą (35 laipsnių karštis augalams jau žalingas). Ekstra atvejais, kai vynuogės pavasarį išsprogsta ir atšąla orai, praverčia avarinis šildymas („buržuika“) – paprastai jo prireikia dvi tris naktis.

Praėjus šalnų pavojui

Geriausia dirva vynuogėms yra vidutinio sunkumo priesmėlis, priemolis. Laistomos (geriau – su ištirpytomis trąšomis) vynuogės gerai auga ir smėlingoje dirvoje. Blogiau – molyje, ypač sunkiame. Blogai sumedėja, žiemą labiau nukenčia.
Pietuose vynuogės šaknis leidžia iki 10 m, o pas mus – 1,5–2 m, pagrindinė šaknų masė – 20–30 cm gylyje. Ten, kur gruntinis vanduo aukščiau kaip 1–1,5 m, vynuoges reikėtų sodinti ant supiltų žemės kaupų. Vynuoges geriausia sodinti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus, naktys būna šiltesnės. Anksčiau pasodinti pradėję sprogti sodinukai dėl šalto oro skursta, rudenį atrodo prasčiau negu pasodinti keliomis savaitėmis vėliau.
Pavasarį sodinama iš vazonėlių arba plėvelinių maišelių, per kuriuos gerai matyti šaknys. Laiku pasodinus augalą su gerai išsivysčiusia šaknų sistema, galima būti ramiam, kad bent 10–15 cm stiebo dalis iki rudens sumedės. Nesumedėję augalai žiemą žūsta.
Sodinama į duobutes (apie 60 cm gylio ir tokio pat pločio). Į jas supilama dalis viršutinio dirvos sluoksnio ir dalis geresnės žemės iš tarpueilio. Labai tinka ir kompostinė žemė. Augalai sodinami 20–30 cm gylyje – iki naujai pradėjusio augti stiebelio (pirmojo pumpuro). Ant viršaus galima uždėti mėšlo – apsaugos nuo piktžolių, neleis išgaruoti drėgmei, dirva bus puresnė. Lietus tirpdys maisto medžiagas, ir jos pasieks šaknis. Tarp augalų paliekami 1,5–2 m atstumai, nuo sienos – 50–70 cm. Pasodinus įsmeigiamas kuoliukas, kad virš žemės kyšotų ne mažiau kaip 1,5 m. Prie jo pririšamas augantis ūgelis. Rugpjūčio pradžioje augalui prignybiama viršūnė, kad toliau neaugtų, spėtų sumedėti.

Negenėsi – uogomis nesidžiaugsi

Vynuogės pradeda derėti antraisiais trečiaisiais metais po pasodinimo. Sulig kiekvienais metais derlius didėja. Kai kurie suaugę krūmai duoda 30 kg, dažniausiai – 10 kg uogų. Šiltnamyje nokstančios uogos būna saldesnės, nes gauna daugiau šilumos.
Norint skinti skanias uogas, vynuoges reikia tinkamai formuoti. Kaip ir pomidorams, vynuogėms iš lapų pažastų auga ūgliai, vadinami posūniais. Jie prignybiami virš antrojo lapo. Procedūra kartojama, kiekvienu prignybimu paliekant vieną naujai priaugusį lapą. Prignybiamo posūnio lapai maitina pažastyje esantį pumpurą, ir jis tampa žiediniu. Kitais metais iš jo išauga žiedynas, užsimezga uogų kekės. Neprignybus ūgelis liks be žiedyno, uogų nebus. Be to, patrumpinant greičiau sunoksta uogos.
Lapams nukritus (spalio pabaigoje), vynuogės nugenimos – naujai išaugusios šakutės arba stiebeliai patrumpinami. Nelygu ūgelio stiprumas, paliekami 4–6 pumpurai. Žiemai augalai pridengiami.
Vynuogės – vijokliniai augalai, todėl joms reikalingos atramos. Ant įkaltų baslių pritvirtinamos keturios vielos: 40 cm virš žemės ir toliau – kas 40 cm. Stiebai pavasarį pakeliami ir rišami horizontaliai. Vėliau iš pernykščių stiebų išaugantys ūgliai rišami vertikaliai.
Kai vynuogė išaugina 9–10 lapų (gegužės pabaigoje ar birželį), viršūnė nugnybiama, virš žiedyno paliekant 8–9 lapus. Vėliau ūgliai ir stiebų viršūnės trumpinami virš antrojo lapo. Kad vynuogės derėtų kasmet ir spėtų pasiruošti žiemai, kekių skaičių reikia reguliuoti. Ant kiekvieno stiebo paliekama tik po vieną (apatinę) kekę.

Kiti priežiūros ypatumai
Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Vynuogės tręšiamos kaip kiti daržo augalai ir tomis pačiomis trąšomis. Labai tinka kompleksinės trąšos. Kad augalas spėtų sumedėti, azotinėmis trąšomis baigiama tręšti birželio pabaigoje– liepos pradžioje. Skatinant augalo brendimą, sumedėjimą, fosforo bei kalio trąšomis galima tręšti ir rugpjūtį (20 g/10 l vandens). Rudeniop labai naudinga patręšti per lapus medžio pelenais. 2 kg pelenų užpilami kibiru (10 l) verdančio vandens, pamaišoma ir paliekama. Purškiama, kai ataušta. Šiame tirpale yra visų augalui reikalingų maisto medžiagų (išskyrus azotą) ir optimalios sudėties. Patręštos vynuogės greičiau sumedėja, uogos būna saldesnės, anksčiau prinoksta. Augalai turi būti apravėti, o per sausras – palieti (15 l/kv. m). Uogoms pradėjus nokti, šiltnamyje vynuogės nustojamos laistyti, o lauke po augalais pravartu patiesti polietileno plėvelę, kad prie šaknų patektų mažiau drėgmės. Mat dėl drėgmės pertekliaus kai kurių veislių uogos ('Viktorija', 'Krasa severa') sutrūkinėja, dėl to pradeda pūti.

Kas apninka vynuoges

Daugiausia žalos derliui padaro vapsvos (yra vynuogių veislių, kurių vapsvos neįkanda, pvz., 'Vostorg', 'Kantamirovskij'). Jas geriausia pradėti naikinti, kol vynuogės nesunokusios. Man patogiausias ir paprasčiausias vapsvų naikinimo būdas: padedu lentą, išteptą surūgusia uogiene ar pasaldinta gira, o kai susirenka šimtas ar daugiau vapsvų, užvožiu kita lenta. Nuvalęs vėl paruošiu vapsvoms stalą, o po poros valandų – sutraiškau. Per savaitę gerokai apnaikinu!
Kai kurių veislių vynuogės (pvz., 'Krasa severa') linkusios sirgti netikrąja miltlige. Rudeniop, prieš nokstant, tokius augalus reikia nupurkšti tais pačiais preparatais kaip bulves nuo fitoftoros (veiklioji medžiaga mankocebas). Pasireiškus tikrajai milt ligei, galima naudoti akaricidus arba padulkinti siera. Sieros garai naikina ne tik miltligės pradus, bet ir erkes (jų kartais būna šiltnamyje). Tikrajai miltligei neatspari labai ankstyva gera veislė 'Aliošenkin'.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
Karvę Birutę melžia pats M. Baršys, nes žmonai būtų per sunku. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 19 d. 08:00
Daug sėkmės istorijų rodo, kad gyvenimas kaime gali būti ne prastesnis, o dažnai net geresnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis dažniau tai supranta ir jauni žmonės. Kartą per savaitę Druskininkų turguje prekiaujantį Mantą Baršį... »
Švenčionių rajone yra daug mažai užterštų kaimiškų vietų su savo tradicijomis, papročiais, savitu gyvenimo būdu, nepakartojamais kraštovaizdžio elementais. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 15 d. 11:09
Švenčionių kraštas – vienas iš rečiausiai gyvenamų šalies rajonų. Tik ar ilgai toks bus, nes vis daugiau norinčiųjų įsikurti vaizdingose jo apylinkėse. Vilniaus senamiestyje gyvenantys Gražina ir Tomas Jonušai įsikūrė ir netoli... »
Laurynas Okockis su anties jaunikliu. Autoriaus nuotr.
2014 Liepos mėn. 5 d. 10:24
Iškylaudami gamtoje, žmonės randa laukinių paukščių ir žvėrelių jauniklių. Negalvodami apie pasekmes ir gyvosios gamtos apsaugos įstatymų pažeidimus, juos pasiima į namus ir bando paversti naminiais gyvūnėliais. »
Darželiu paprastai vadindavo gėlėms ir kitiems dekoratyviems augalams auginti skirtą žemės sklypelį prie gyvenamųjų namų.
2014 Birželio mėn. 30 d. 15:22
Šiuolaikiniai gėlynai labai skiriasi nuo kadaise Lietuvoje prie sodybų buvusių darželių. Jie atliko estetinę funkciją – puošė sodybą, be to, pagal darželius kiti žmonės susidarydavo nuomonę apie šeimininkus, ypač šeimos merginas... »
Pasak legendos, Vilkokšnio ežeras atsirado stebuklingai. Į ledynečio paliktą griovą vanduo bėgo tol vanduo, kol žmonės neatspėjo ežero vardo. Atspėjus jo vardą, vanduo nustojo bėgti. Asmeninio archyvo nuotr.
2014 Birželio mėn. 23 d. 10:35
Visos tautos nuo seno mano, kad trumpiausia metų naktis – stebuklinga. Lietuviai – ne išimtis. Iki krikščionybės įsigalėjimo švęsta Rasų šventė buvo sutapatinta su šv. Jono varduvėmis, tačiau gamtiškas jos pradas išliko.  »
Eglė ir Arūnas Railos visada palaiko vienas kitą. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 14 d. 10:07
Beveik kiekvienas augalų mėgėjas vėliau ar anksčiau supranta, kad visų gėlių, dekoratyvinių krūmų, medžių net ir labai norėdamas nesurinks ir savo sklype neįkurdins. Sudervėje gyvenanti Eglė Railienė pastaruosius kelerius metus žavisi... »
Namų jaukumą kuria laimingi žmonės, todėl laimingi tokiuose namuose turėtų jaustis ir svečiai. VL archyvo nuotr.
2014 Birželio mėn. 9 d. 08:17
Išsirinkti meno kūrinį namams – nemenkas darbas, tad svarbu ne tik domėtis menu, bet ir nuspręsti, kokią funkciją namuose kūrinys atliks. Kaip tinkamai papuošti savo namus meno kūriniais, pataria menininkė Jūratė Rekevičiūtė, menotyrininkė... »
Olandijoje, netoli Hagos, esantį Madurodam vieni vadina miestu, kiti – parku, treti – muziejumi. Kelių hektarų teritorijoje 1:25 masteliu galima pamatyti visą Olandiją. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 6 d. 14:08
Olandijoje, netoli Hagos, esantį Madurodam vieni vadina miestu, kiti – parku, treti – muziejumi. Kelių hektarų teritorijoje 1:25 masteliu galima pamatyti visą Olandiją. Prie įėjimo į parką šlaitu besiropščianti vyro skulptūra primena... »
Aldonos Burgailienės gėlynas gražiausiu Lietuvoje išrinktas jau antrus metus iš eilės. Organizatorių nuotr.
2014 Birželio mėn. 5 d. 09:38
Tris savaites visos Lietuvos gyventojai balsavo ir rinko gražiausius Lietuvos ir didžiųjų šalies miestų daugiabučių kiemų gėlynus. Surinkęs apie 2500 balsų, laimėjo Šiaulių miesto gėlynas prie Korsako g. 28 namo. »
Specialistai gali patarti, kur ir kokius augalus sodinti. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 1 d. 07:43
Ne kiekvienas gali ir nori tvarkyti namų aplinką pats. Tačiau dauguma mieliau gyventų ten, kur žaliuoja veja, žydi gėlynai, o nuo vaismedžių derliaus svyra šakos. Suplanuoti aplinką – didžiulis ir atsakingas darbas. Kur bus takai, želdynai... »
Buvusių tremtinių sodyboje Karvio gyvenvietėje A.Gedminas įsikūrė prieš 15 metų. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 26 d. 09:15
Rytiečių išmintis sako: nori būti laimingas – būk. Turbūt ja ir vadovaujasi Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos, įsikūręs Alfonsas Gedminas. »
2014 Gegužės mėn. 22 d. 15:31
Pirmieji trys konkurso dalyviai, teisingai atspėję, kokie augalai yra nuotraukose ir parašę, kaip juos auginti, bus apdovanoti vertingu prizu – leidyklos „Alma littera“ išleista Sauliaus Jasionio knyga „Gamtinė žemdirbystė“. Atsakymų... »
Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 22 d. 13:23
Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc. Tačiau Lietuvoje vis dar gajus mitas, neva pastatų automatika yra brangu ir apsimoka tik dideliuose, pvz., 300 kv. m, būstuose. Pasak „Jung Vilnius“... »
Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 22 d. 09:42
Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. »
Darbas sode suteiks kur kas daugiau malonumo, jei bus atliekamas kokybiškais įrankiais. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 20 d. 12:27
Sodas – tai natūralios gamtos prieglobstis pavargusiesiems nuo miesto šurmulio ir vertinantiesiems turiningai praleistą laiką gryname ore. Jame galima užauginti ekologiškų daržovių, pailsėti nuo įtempto gyvenimo ritmo, o kartais – mėgautis... »
Dažniausiai Lietuvoje auginamos suomiškos ‚Finola‘ veislės kanapės. Teigiama, jog po kanapių  geriausiai dera žieminiai kviečiai, kadangi lauke nebūna piktžolių. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 17 d. 08:49
Po ilgų diskusijų pagaliau ir Lietuvoje nuo šių metų sausio 1-os dienos galima auginti kanapes. Tikimasi, kada šiais metais kanapes augins ir ūkininkai, ir sodininkai mėgėjai. Sostinėje gyvenantis Andrius Osadcis viliasi, kad kanapės ir gaminiai... »
VU botanikos sode Kairėnuose, 37-tąjį kartą bus atidaryta gėlių paroda „Lietuvos žiedai“.
2014 Gegužės mėn. 16 d. 10:38
Gegužės 16-ąją, 16 val. VU botanikos sode Kairėnuose, 37-tąjį kartą bus atidaryta gėlių paroda „Lietuvos žiedai“. »
Vaismedžiai nederės, jei masinio žydėjimo metu nu šalnų bus pažesitos žiedų purkos. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 10:08
„Norėčiau sužinoti, kaip augalus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai. Koks šaltis pavasarį jiems pavojingiausiais? Kaip padėti augalams atsigauti po šalnų?“ – klausia Milda. Milda. »
Riešutmedžių augintojas agronomas sodininkas Algirdas Jušinskas. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 10:01
„Turiu beveik hektarą laisvos žemės. Norėčiau pasisodinti graikinių riešutmedžių. Tačiau daug kas atkalbinėja, nes jie apšąla, blogai dera. Ar tikrai taip? Gal galėtų patirtimi pasidalyti patyręs jų augintojas?“ – prašo Aleksandras. »
Paprastasis kurklys, lotyniškai vadinamas Gryllotalpa gryllotalpa, yra nemažas tamsiai rudas vabzdys, galintis užaugti iki 55 mm. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 12 d. 09:56
Laimingi tie, kurie niekada savo darže nematė kurklio. Tačiau tai nereiškia, kad šis kenkėjas neapsigyvens, nes jis gali ne tik ateiti žeme, bet ir atskristi. Kurkliai graužia viską, kas pasitaiko jų kelyje. Išnaikinti kurklius sunku, nes šie... »
Pupelės – šilumamėgiai augalai. Sėklos pradeda dygti, esant apie 10–12 oC šilumos, bet geriausiai auga tada, kai dirva įšyla iki 15 oC ir didesnės temperatūros. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 10 d. 22:55
Įšilus dirvai metas sėti pupeles. Šias baltymų turinčias daržoves labai mėgsta vegetarai. Iš pupelių jie gamina ne tik salotas, bet ir tortus. Pupelės – labai seni kultūriniai augalai. Jų tėvynė – Pietų ir Vidurio Amerika. Manoma... »
Tulpės Olandijoje pradėtos auginti XVI a. Ilgainiui jos tapo daugelio šalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu. Autorės nuotr.
2014 Gegužės mėn. 10 d. 14:14
Neįprastai vėsūs šiam metų laikui orai Olandijoje neišgąsdino turistų, sumaniusių pamatyti garsųjį Keukenhofo parką nedideliame Lisės miestelyje. Iš įvairiausių pasaulio šalių atvažiavę visų rasių žmonės gėrėjosi žiedų ir spalvų... »
Kiaunes išbaidyti galėtų mažas šuniukas, toks, kaip taksas, kuris yra aršus kiaunių priešas. Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gegužės mėn. 9 d. 09:59
Kiaunes išbaidyti galėtų mažas šuniukas, toks, kaip taksas, kuris yra aršus kiaunių priešas. Tačiau esama ir kitų būdų, sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis. Bukelskis. »
Šalnų poveikį augalams stiprina ir mažas kritulių kiekis. Pasak specialistų, šiuo metu drėgmės trūksta ir dirvoje. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 6 d. 08:41
Sodininkai ir daržininkai sunerimę dėl naktimis spaudžiančių šalnų, kurios nesigaili sužydusių sodų ir gėlynų. Kokie nuostoliai padaryti, kol kas neaišku, tačiau neabejojama, kad jų bus. »
Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių ir jų skleidžiamo aromato. VL archyvo nuotr.
2014 Gegužės mėn. 5 d. 13:36
Paskutinį pavasario mėnesį reikia smarkiai padirbėti, kad iki vėlyvo rudens džiugintų įvairūs žiedai. Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių ir jų skleidžiamo aromato. Agronomė Joana Giedraitytė primena, kad gegužės mėnesį... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Almeda, Bartautas, Bartautė, Bertautas, Svajūnas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar Vakarų sankcijos privers atsikvošėti V.Putiną?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-08-01
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
2.5786 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow down
4.3609 LT
Valiutos_lvl
LVL     4.9184 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
98.01   bar.
Dujos
Arrow down
3.82   MMBTU
Auksas
Arrow up
1284.8   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Nuostabu! Anupro žmona Bulvių pardavė – gal toną. Mat sodino jas anksti – Daug anksčiau negu kiti.
Ne bananas, ne aguona – Bulvė mums antroji duona! Joks lietuvis – Onė žino – Neištvers be cepelino.
Gal tik paštininkė Inga Su kaimyne nesutinka: – Ne, nevalgysiu. Tabu! Sulieknėti aš skubu.
– Neklausyk, ką Inga kalba, – Eina Kastė į pagalbą. – Vai šaunu! Anupro Ona Greit turės ir milijoną!