Žemės ūkio įmonių taršos rezultatas - 500 "negyvųjų zonų"
Pasaulio žvejybos sektorius per metus praranda 50 mlrd. JAV dolerių dėl to, kad žemės ūkio įmonės užteršia jūrų ir upių vandenis mineralinėmis trąšomis, teigiama Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje.
sxc.hu nuotr.
JT duomenimis, maždaug 32 proc. pasaulio žvejybos išteklių atkūrimą apsunkina aplinkos tarša ir prasta pakrantės teritorijų priežiūra.
Iki šiol pasaulio vandenyne yra apie 500 "negyvųjų zonų" - pakrantės teritorijų, užterštų į jūrą išmetamomis trąšomis ir pramonės atliekomis.
JT ataskaitoje pastebima, kad žvejyba užsiimančioms kompanijoms jūrų apsauga nuo taršos gali pagerinti verslą. Nes jeigu Europos šalys galėtų sumažinti mineralinių trąšų išmetimą į savo vandenis iki nulinio lygio, regiono žvejybos sektoriaus pajamos išaugtų 100 mln. JAV dolerių per metus.
Naftos ir jos produktų tarša yra vertinama kaip pavojingiausia pasaulio vandenyno tarša. Pavojinga tarša ir medžiagomis, naudojamomis žemės ūkyje, tokiomis kaip nitratai ir fosfatai, insekticidai ir herbicidai.
ELTA ir valstietis.lt
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle