Danieliai – ne tik dėl grožio
Danieliai kilę iš Persijos, kur ir šiais laikais laisvėje ganosi jų bandos. Tai laukiniai gyvūnai, žmogaus prijaukinti dėl grožio. Senovėje danielius didikai ir karaliai mėgo laikyti kaip parko gyvūnus.
Pagrindiniai danielių pirkėjai – medžiotojai. Jie šiuos gyvūnėlius perka ir paleidžia medžioklės plotuose.
Lietuvoje danieliai pradėti aklimatizuoti dar XVIII a., bet vėliau išnyko. 1976–1977 m. į Šilutės ir Marijampolės rajonus buvo atvežti danieliai iš Ukrainos, Čekoslovakijos ir Vengrijos, vėliau išleisti ir kitose vietovėse. 1995 m. Lietuvoje, aptvaruose ir laisvėje, gyveno apie 430 danielių.
Danieliai – didesni už stirnas ir mažesni už elnius. Tai palyginti sėslūs gyvūnai. Jeigu jiems gerai, toje pačioje, kad ir neaptvertoje, teritorijoje gyvena gana ilgai. Danielių patelės subręsta metų amžiaus. Paprastai jauniklius veda gegužės pradžioje–birželio gale, o vėl rujoja spalį. Veda po vieną jauniklį ir tik labai retais atvejais – du. Pasitaiko juodų ir albinosų. Danieliai gyvena bandomis, turi vedlį. Vienam patinui „priklauso“ 4–6 patelės, todėl jis iš būrio išveja svetimus patinus. Subrendęs – 6–7 metų – patinas sveria 120 kg. Danielių mėsos išeiga siekia 60 proc. Vertingiausia danielių mėsa būna 1,5 metų amžiaus gyvūno. Danieliai gyvena daugiau kaip 10 metų, tačiau vyresnių ūkinė vertė prastėja.
Vasarą danieliai minta įvairiais žoliniais augalais, žiemą ėda lapuočių medžių ir krūmų ūglius ir žievę, viržius, mėlynes. Mėgsta ąžuolų giles, laukinių obelų ir kriaušių vaisius.
Žiemą danielius papildomai reikia šerti šienu, grūdais, drebulės ir pušies šakomis. Ištisus metus besiganantiems lauke gyvūnams pastogės nereikia.
Pagrindiniai danielių pirkėjai – medžiotojai. Jie šiuos gyvūnėlius perka ir paleidžia medžioklės plotuose.
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle