Varozei už parankės – nozemozė

1996 m. varozės erkių buvo rasta 63 proc. tirti pateiktų bičių jungtinių mėginių, o pernai – tik 12,3 proc. O užkrėstumas nozemoze labai padidėjo: nuo 18 proc. (1996 m.) iki 25,8 proc. (2009 m.). Kas kelerius metus ligos kreivė tai nukrinta, tai pakyla.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į laboratoriją pateko 203 jungtiniai bičių mėginiai nozemozei ištirti, iš jų
20,7 proc. buvo užkrėsti nozemos sporomis. Iš varozei tirti pateiktų 153 mėginių diagnozė patvirtina 47,7 proc. Pasak laboratorijos atstovės, užkrėstumas varozės erkėmis veikiausiai pasirodytų dar didesnis, jeigu bitininkai mėginius paimtų tinkamai – atsiųstų ne kelias mirusias bites degtukų dėžutėje (nuo mirusių bičių erkės būna nukritusios), o pasemtų bičių su visomis avilio šiukšlėmis.

Šį pavasarį, siekiant tiksliau identifikuoti nozemozės sporas, buvo atrinkti ir į Čekijos bičių tyrimo institutą išsiųsti 9 mėginiai. 4 iš jų rastos Nosema ceranae sporos (mėginiai buvo paimti Kauno, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos r.), kituose – Nosema apis sporos.

Nozemozė yra labiausiai paplitusi suaugusių bičių infekcija, ja gali sirgti visos bitės, tačiau dažniausiai serga bitės darbininkės. Sukėlėjas Nosema apis žinomas nuo XIX a. antrosios pusės, o Nosema ceranae pirmą kartą identifikuota praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Naujosios atmainos nozemozė plinta tiek stipriose, tiek ir silpnose bičių šeimose. Palyginti su Nosema apis, ši parazitozė lengviau įveikia bičių imuninės sistemos barjerą. Pasitaiko mišrių invazijų, tačiau Nosema ceranae sporų randama daugiau.
Nosema ceranae atsparumas aplinkoje dar nėra pakankamai ištirtas, tačiau žinoma, kad šaltyje ilgainiui jų gyvybingumas mažėja. Aukštai temperatūrai, sausam orui šie ligos sukėlėjai atsparūs. 60 laipsnių temperatūroje (tokioje lydomas senų korių vaškas) jie išlieka gyvybingi 6 val.
Nozemozės plitimą skatina bičių prekyba pasauliniu mastu, prekyba bičių produktais (meduje Nosema ceranae išsilaiko apie 3 mėn.), didėjantis žmonių ir gyvūnų migravimas.

Miršta iš bado

Nozemozės sukėlėjai parazituoja bičių skilvelio epitelinėse ląstelėse. Patekusios į bitės vidurinę žarną, sporos patenka į ląsteles ir jose dauginasi. Jau po 10–12 dienų jų prisidaugina dešimtimis milijonų. Jos pasišalina su fekalijomis, tačiau epitelio ląstelės toliau degeneruoja bei yra, todėl infekuotos bitės miršta iš bado. Nosema ceranae atveju kai kurie simptomai gali būti panašūs, tačiau įprastai nozemozei būdingos vangios, išpūstais pilveliais ar viduriuojančios bitės pastebimos retai, dažniausia matomų ligos požymių nebūna. Užsikrėtusios bitės patiria stresą, joms padidėja alkio jausmas, tai savo ruožtu skatina infekcijos plitimą. Sumažėja medaus produkcija, trumpėja bičių amžius. Nustatytas ryšys tarp infekcijos ir bičių šeimų išnykimo: apie 20 mln. sporų turinčios bitės tiesiog nebegrįžta į avilį. Centrinėje ir Pietų Amerikoje bičių kolonijos žūsta ištisus metus, tačiau dažniau – rudenį ir žiemą (Nosema apis atveju žuvimai pastebimi pavasarį). Anksti pavasarį, išsiritus jaunoms bitėms, šeimos užkrėstumas natūraliai sumažėja.

Kaip imti mėginius nozemozei tirti

Mėginiai imami žiemą arba anksti pavasarį. Paimama ne mažiau kaip 50, geriausia – iki 100 bičių. Jos surenkamos prie įėjimo į avilį, kur būna daugiausia senų bičių. Siunčiant į laboratoriją bitės konservuojamos
4 proc. formalino tirpale arba
70 proc. etilo spirite, arba apie
10 min. palaikomos šaldiklyje, tuomet suberiamos į nedidelio tūrio vienkartinius konteinerius.

Kaip suvaldyti nozemozę

• Kovoti su varozės erkėmis, laikyti stiprias bičių šeimas, produktyvias bičių motinėles.
• Žiemojimui palikti jaunas bites, gerai maitinti, žiemą avilius laikyti saulėtoje vietoje; aviliai turi būti gerai vėdinami.
• Bičių imunitetui stiprinti rekomenduojama duoti daugiau angliavandenių ir proteinų (žiedadulkių, net vit. C).
• Bites aprūpinti švariu vandeniu, vengti stresinių veiksnių.
• Sterilizuoti užterštus korius, rėmus ir avilius, juos dezinfekuoti
60 proc. acto rūgštimi, ledine skruzdžių ar skruzdžių rūgštimi.
• Pasak Čekijos specialistų, nozemozės sukėlėjai labai panašūs, todėl ir kovos priemonės tos pačios. Užsienyje rekomenduojami vaistai: antibiotikas fumagilinas (ES šalyse draudžiamas), augalinis alkoholio ekstraktas protofilas, timolis, česnakas cukraus sirupe, „Vita Feed Gold“ (runkelių ištrauka), „ApiHerb“ (augalinės kilmės pašaras), „Nozevit“ (preparatas su ąžuolo žievės ekstraktu).