Metai baigiasi, bėdos – tęsiasi

Erkės siurbia syvus

Bitininkai žino, kokį pavojų bitėms kelia varozės erkės ir siekia mažinti jų kiekį šeimose. Tačiau lankydamasis bitynuose, pastebiu nemažai bitininkų klaidų.

Pagrindinė klaida, kad erkėms naikinti naudojamas gabonas. Šis preparatas taikomas jau daugelį metų ir anksčiau davė reikiamų rezultatų, tačiau ilgainiui erkės prie jo veikliosios medžiagos priprato. Norint bičių šeimose sumažinti erkių, būtina naudoti efektyvius, patikrintus vaistus.

Žurnale „Lietuvos bitininkas“ prof. Jonas Balžekas rekomenduoja kasmet keisti preparatus pagal tokią schemą: 1 – skruzdžių rūgštis, 2 – timolas, 3 – „Danio Knabba“, 4 – „Api Life Var“, 5 – „Bienenwohl“ arba „BeeVital“, 6 – baivarolis.

Kitas svarbi klaida, kad neretai bitės nuo erkių apdorojamos per vėlai.

Bičių šeimas būtina apdoroti liepos pabaigoje, po pagrindinio medunešio, kad jaunoji bičių karta išsiristų sveika, nepaveikta erkių. Gydymą galima pakartoti išsukus medų; trečią kartą – pavasarį.

Svarbu ne tik naudoti preparatus, bet kiekvieną kartą prieš jų naudojimą patikrinti, koks yra bičių erkėtumas. Pagal tai parenkamas atitinkamas gydymas. Ar yra erkių, nesunku pastebėti ne tik apžiūrint lizdą, bet ir prieš medaus sukimą atakiuojant korius.

Erkėtumo lygį galima nustatyti įvairiais būdais: bites apsvaiginus eteriu (į stiklinį indą įmetamas eteriu suvilgytas vatos gniužulėlis), apibarsčius cukraus pudra ar sumetus į muiluotą vandenį (indas pakratomas). Suskaičiavus iškritusias erkes ir bites, sužinomas užsikrėtimo procentas.

Ekologiškas erkėtumo kontrolės būdas. Rudenį maitinant bites, į lizdo vidurį įdedamos vaškuolės traninėmis akutėmis (viršutinė sijelė pažymima kokia nors spalva). Bitės rudenį prineš sirupo, o kai maistas bus išvalgytas, pavasariop motina į šias korio akutes pradės dėti kiaušinėlius. Jau vasario mėnesį korį galima išimti ir įsitikinti, ar jame yra erkių.

Spiečiukas lapkričio mėnesį

Vos prasidėjus bičių žiemojimui, ne vienas bitininkas patyrė nemalonią staigmeną: maistas koriuose likęs, o bičių – nėra. Įsitikinau, kad dažniausiai dėl to kalta varozė.Bičiulis pasiguodė – bitės silpnėja. Žiūriu, jos tiesiog apniktos erkių. Sutarėme, kad kitą dieną apdorosime vaistais. Ogi jau neberadome nė vienos bitės. Panašių atvejų liudininku teko būti ne vieną kartą.

Prieš porą savaičių pas kaimyną į tuščią avilį bičių spiečius atskrido! Nedidelis spiečiukas. Veikiausiai jis kilęs iš to paties bityno – rudenį iš to avilio išspietė šeima; tikėtina, kad dalis jos sugrįžo. Stiprios bičių šeimos palieka avilius, kai yra labai apniktos kenkėjų. Taip elgtis jas skatina instinktas apsišvarinti. Kaimynui padėjau įvertinti bičių erkėtumą ir jas apdoroti nuo erkių.

Rudenį tinkamas tik sausasis gydymo metodas. Panaudojau mitaką: tris lašus užlašinau ant juostelės, ją degančią įkišau pro laką. Lapkričio viduryje dienomis sušildavo iki 10
laipsnių C ir daugiau, o mitakas dar efektyvus ir esant 8 laipsnių C.

Be mitako, tokiu atveju tiktų panaudoti skruzdžių rūgštį. Jos neturint, ekologiniame bityne gali pasitarnauti eglių spygliai. Sudžiovintų ir į miltus sutrintų spyglių reikėtų pabarstyti į eilutes. Erkės ant padukų turi čiuptuvėlius; patekus ant jų spyglių miltams, erkės nebegali išsilaikyti ant bitės kūno ir nukrinta. Tokį pat efektą galima gauti pabarsčius cukraus pudros. Tik reikia nepamiršti padėti porėmį su riebaluotu popieriumi nukritusioms erkėms surinkti.

Kol bitės nesuėjusios į kamuolį, joms nuo erkių apvalyti tinka visos priemonės, išskyrus „šlapias“. Bitėms suėjus į kamuolį, galima panaudoti nebent timolą.

Avilius palieka ir dėl nozemozės

Daug ekonominių nuostolių bitynuose patiriama ir dėl nozemozės. Nosema apis sukėlėjo sporų gamtoje yra visur: žemėje, vandenyje, ant augalų. Ligos požymiai bitininkams
gerai žinomi. Būdingiausias jų – viduriavimas. Netaikant kovos priemonių (dezinfekavimas, rėmelių, motinos pakeitimas), slaptoji ligos forma gali išlikti bičių šeimoje per visą vasarą iki rudens. Užsikrėtusios bičių šeimos neduoda produkcijos, yra nuostolingos.

Naujoji nozemozės atmaina Nosema ceranae paplitusi visame pasaulyje, jos sukėlėjų aptikta ir Lietuvoje. Šios pavojingos ligos ryškių klinikinių požymių nematyti, bitės
neviduriuoja. Liga sunaikina virškinimo trakto gleivinę, bitės nebegali pasisavinti maisto. Jausdamos artėjančią mirtį iš bado, jos palieka avilį, kad žūtų laukuose. Užsikrečia per maistą, sukėlėjo sporos plinta per išmatas. Ši nozemozės atmaina bites pražudo per aštuonias dienas.

Rekomenduojama taikyti tas pačias priemones, kaip ir esant įprastai nozemozei. Anksčiau gelbėjo fumagilinas, bet dabar Europos Komisijos direktyvos bitynuose naudoti
antibiotikų neleidžia.

Iš Rusijoje gaminamų preparatų abiem atvejais tinka „Nozemapol“, iš kaimyninės Lenkijos – „Nozevit“. Bitės gydomos pavasarį. Lit rui cukraus sirupo (1:1) imama 3 ml preparato. Bičių šeimoms gydomojo sirupo duodama du kartus po 300 ml, darant 10 dienų pertrauką. Esant intensyviam užsikrėtimui, bitės taip maitinamos keturis kartus kas keturias dienas laistant tarpus su bitėmis.

Rekomenduoju ir anksčiau „Bičių avilyje“ siūlytus gydymo būdus:
• šarminiu tirpalu (lapuočių medžių pelenų beriama į verdantį vandenį, kol nebetirpsta, verdama 15–20 min.; litrui cukraus sirupo imama 200 ml šarminio tirpalo, bičių šeimoms
sumaitinama po 0,5 l);
• česnaku (virš rėmų marlėje padedama 1–2 sutrintų galvučių košelė; česnaku efektyviai bites galima gydyti ir nuo kalkinių perų, amerikinio puvinio).