Kas atlygins nuostolius?

Rugpjūčio aštuntoji Dzūkijos ūkininkui J.S. buvo turbūt juodžiausia gyvenime. Vykstantį iš bitininkų šventės kelyje jį įkalino griūvančios pušys. Per stebuklą likęs gyvas ir prasiveržęs pro medžių užkardas, namie jis rado tikrą pragarą – gamtos stichija nepasigailėjo ūkio. Suniokojo pasėlius, žemės ūkio techniką, bityną. Aplinkui tik ir skraidė debesys suerzintų bičių, mėtėsi sutraiškytų avilių koriai.

Tai buvo ne vienintelis nuo audros nukentėjęs bitynas. „Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, ar gali Lietuvos bitininkai drausti savo bitynus.

„Tam reikalinga sistema, taisyklės, tos srities specialistai. Tokių žmonių neturime ir apie tai dar negalvojome, nes nejaučiame poreikio. Poreikį suformuoja paklausa“, – mandagiai paaiškino „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė.

Vis dėlto ne viena draudimo bendrovė, siūlanti drausti gyvulius (gyvūnus), be galvijų, paukščių ar kitų gyvūnų rūšių, pamini ir bičių šeimas.

Optimistiškai perspektyvą vertina draudimo brokerių įmonės „Draukeda“ vadovas Dainius Jurevičius. „Esame tarpininkai tarp kompanijos ir kliento, pardavėjo statusą turintis brokeris. Klientų galime surasti, pagal poreikius surasti kompaniją. Mano praktikoje nebuvo bičių draudimo atvejo. Gal iki šiol poreikio nebuvo?

Nėra ir pritaikytų taisyklių, tačiau galima priderinti kitų gyvūnų, pasėlių draudimo taisykles. Sąlygos būtų kaip ir kitais atvejais: paimama reali bityno vertė, numatoma franšizė – suma, kurios draudimas neišmokės, nes tam tikrą riziką prisiima pats klientas, kad likimo valiai bičių nepaliktų. Įvertinamos sąnaudos, reikalingos tam bitynui atkurti. Tai ir bus ta draudimo suma. Kaip ir draudžiant pasėlius, reikėtų įvertinti netektą produkciją – medų, kurį planavo gauti draudėjas“, – samprotavo D.Jurevičius. „PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė apgailestaudama konstatavo: kol kas bitininkų jie nudžiuginti negali. Tačiau štai Kupiškio rajono ūkininkas Algis Ablėnas, pasirodo, jau bene penktus metus sėkmingai draudžia savo bityną „PZU Lietuva“.

Pasak J.Minderienės, kaip lojaliam bendrovės klientui buvo padaryta išimtis ir sutartis pratęsta.

„Į bityną važiuoju pro medžio apdirbimo cechą, ten visokių žmonių dirba. Pagalvojau, kad kas nors gali atsitikti, ir apdraudžiau. Seniai toje bendrovėje draudžiuosi, draudžiu visą turtą“, – pasakojo šį sezoną 25 bičių šeimas laikantis septintą dešimtį pradėjęs bičiulis. Jis tvirtina, kad bites drausti apsimoka. Pirmoji įmoka draudimui siekė apie 200 Lt, tačiau vėliau, mirus bitėms, įmoka didėjo. Bene užpernai, kai bityne nuostoliai buvo didžiausi, jis gavo apie 1 600 Lt išmoką. Ir anksčiau  ne kartą draudikai žalą jam atlygino. Taigi nors draudikai vengia plačiau kalbėti apie bičių draudimą, jį vadina ateities dalyku, tačiau šiuo metu apdrausti savo bityną – neįmanoma.