Gero medaus vis mažiau

Tai vienais, tai kitais metais vartotojus pasiekia žinia apie nesąžiningai, o gal nemokšiškai bitynuose triūsiančius bičiulius. Jų meduje kontroliuojančios institucijos aptinka žmogaus sveikatai pavojingų cheminių medžiagų likučių.

Reikia laikytis reikalavimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius sakė, kad bitininkais pasitikima labiau nei kitais maisto produktų gamintojais. Tačiau teritoriniai VMVT skyriai vis tiek įpareigoti kasmet patikrinti daugiau nei 1 000 bičių šeimų. Todėl pasirinktinai tikrinama 40 bitininkų.

„Rinkai tiekiami maistui skirti bitininkystės produktai turi būti saugūs, kokybiški, gaunami iš sveikų bičių šeimų ir tvarkomi bitynuose, turinčiuose bityno pasus, – sakė J.Stanius. – Maistui skirti bitininkystės produktai, kurie surenkami iš skirtingų bitynų ar į kurių sudėtį pridedama kitų maisto produktų (riešutų, grūdų, uogų ir kt.), turi būti tvarkomi laikantis maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų.“ Tačiau, pasak specialisto, prekiaujantieji medumi ir kitais bičių produktais bei gaminantieji įvairius mišinius turi prisiminti, kad prarasti vartotojų pasitikėjimą labai lengva, užtenka vienos klaidos, o susigrąžinti – prireikia kelerių metų.

Kaltas spiečius

„Prisiminus situaciją, kai Šiaulių VMVT teritorinio padalinio atrinktame medaus mėginyje buvo rasta antibiotiko sulfatiozolo likučių, akivaizdu, kad tokiais atvejais griaunama visos bitininkų gildijos reputacija, – sakė pašnekovas. – Pakartotinai apsilankę Vytauto Petroko bityne mūsų tarnybos specialistai minėto antibiotiko likučių neberado. Bitininkas dievagojosi, kad sulfatiozolo nenaudojo. Esą jo galėjo atnešti nežinia iš kur atskridęs bičių spiečius. Tiesa tai ar ne, paties bitininko sąžinės reikalas.“ Visas vartotojams patekęs medus, o jo buvo beveik 100 kg, pasak J.Staniaus, turės būti susigrąžintas iš pirkėjų.

Reikia patiems domėtis

Kaip atsirinkti, ar medus kokybiškas? Anot vyriausiojo VMVT veterinarijos gydytojo, ir pats vartotojas turi domėtis, kaip atrodo geras medus. O jei neturi noro ar laiko aiškintis, kaip atskirti kokybišką medų nuo prasto, reikėtų pasirinkti patikimą bitininką ir iš jo, o ne turguje pirkti medų.
„Į rinką tiekiamas medus turi būti iš registruotų bitynų, turinčių bityno pasus, ir gaunamas iš sveikų bičių šeimų. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, viršijančių leistinas normas, – aiškino J.Stanius. – Fasuotas medus privalo būti suženklintas pagal galiojančius reikalavimus. Ant kiekvieno indelio turi būti nurodyta: medaus pavadinimas, įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Tinka vartoti iki“, prie kurio turi būti nurodyta data.“

Patikimesnis – susikristalizavęs medus

Pasak pašnekovo, kokybiškas medus ar ne, galima nustatyti ragaujant. „Jei jaučiamas rūgštokas skonis ir aromatas, vadinasi, nusipirkote surūgusį medų. Vykstant rūgimo procesui jis skystėja, pučiasi ir putoja, masėje atsiranda burbuliukų, paviršiuje – putų. Dažniausiai rūgsta nesubrendęs medus. Tokio medaus bitininkai į rinką neturėtų tiekti. Kartus ir nebūdingo skonio medus – tai iš tam tikrų augalų suneštas medus (lipčiaus, kaštonų, gluosnių ir tabako) ir falsifikuotas medus. Pašalinį kvapą medus dažniausiai įgauna, kai naudojama netinkama tara“, – aiškino J.Stanius. Jis patarė neskubėti pirkti šviežio, ką tik išsukto medaus. „Tikrai neapsigausite, jei pasirinksite kietą, susikristalizavusį medų. Toks medus bus išsuktas laiku, pasibaigus fermentacijos procesui. Ne paslaptis, kad verslinės bitininkystės ypatumas tas, jog iš bičių šeimų reikia gauti kuo daugiau medaus. Tad nieko nuostabaus, kad pilni koriai kuo greičiau keičiami tuščiais. Visai kitaip elgiasi tik savo reikmėms laikantieji keletą bičių šeimų“, – sakė pašnekovas.

Medus – ne tik maistas

Pokalbiui pasisukus kita linkme – valgyti medų kasdien ar tik tada, kai susergame, J.Stanius sakė, kad valgyti medų sveika, tačiau visur turi būti saikas. Saikingas vartojimas turės įtakos efektyvesniam medaus poveikiui, kai vartosime jį susirgę peršalimo ligomis ar gripu. VMVT inicijavo, o Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-646 papildė vaistinių prekių grupių sąrašą ir į ji įtraukė, be kitų bičių produktų, medų. Todėl tikėtina, kad geros kokybės medaus bus galima įsigyti ir vaistinėse.

„Dideliais kiekiais valgomas medus, kaip ir kiti saldumynai, gali ir pakenkti. Juk jame 95 proc. sudaro saldžiosios medžiagos – fruktozė, gliukozė, sacharozė. Tik 5 proc. sudaro baltymai, organinės rūgštys, mikroelementai, vitaminai ir fermentai, kurių aktyvumą parodo diastazės skaičius. Būtent tų fermentų kiekis meduje leidžia teigti, kad medus yra medus“, – tikino pašnekovas. Anot jo, ne paslaptis, kad yra vadinamųjų bitininkų, prie avilių pastatančių talpas su cukraus sirupu, kurį bitės skubiai be jokio perdirbimo supila į korius. Tokiame „meduje“ diastazės fermentinis aktyvumas bus lygus 1, o geros kokybės meduje jis bus 10 ir didesnis.

Nepirkite medaus gatvėse iš neaiškių asmenų. Daugiausia bus garantijų, jei medų pirksite iš žinomo bitininko. Jeigu perkate medų prekyvietėse, įsitikinkite, kad prekiautojas turi bityno pasą, kuriame gautas medus, arba pažymą apie bičių šeimų registravimą Ūkinių gyvūnų registre. Pirkdami medų parduotuvėse ir prekyvietėse bei norėdami gauti garantiją dėl medaus sudėties kriterijų, turite teisę paprašyti, kad prekiautojas pateiktų parduodamo medaus laboratorinio tyrimo protokolą su medaus tyrimų rezultatais. Žinodami medaus sudėties kriterijus ir palyginę juos su tyrimo rezultatais galėsite įvertinti perkamo medaus kokybę.

Perkant medų reikėtų atkreipti dėmesį į medaus spalvą, kvapą ir skonį. Žiūrėti, kad medus nebūtų suputojęs. Reikėtų atkreipti dėmesį į medaus konsistenciją. Skystas medus turėtų kelti įtarimą. Medus natūraliai pradeda kristalizuotis jau per keletą parų po išėmimo ir ilgiausiai nesusikristalizavęs gali išlikti iki 3 mėnesių. Todėl medus skystas gali pasidaryti po jo apdorojimo aukštesnėje nei +40 0C temperatūroje, kai siekiama meduje sustabdyti prasidėjusį medaus rūgimo procesą. Žinotina, kad toks pakaitintas medus yra praradęs gydomąsias ir maistines savybes.