Ar vietoje magazino geriau vartoti medkrautė?

Meduvė  neprigijo, nes tai – indas išspaustam (kaip darydavo senovėje) arba išsuktam iš korių (kaip dabar įprasta) medui supilti.

Medudė  – taip pat netinkamas vartoti žodis, nes jį sunku tarti dėl priebalsės d .

Kyla klausimas ir dėl žodžio dėti , kuris panaudotas sudarant medudę . Šis žodis dažnai vartojamas buityje, pavyzdžiui: sudėjau knygas į lentyną, sudėjau langus naujame name, sudėjo skalbinius į skalbimo mašiną ir t. t.  Taigi akivaizdu, kad žodis dėti  vartojamas kalbant apie daiktus, kurie jau pagaminti.

Tačiau yra ir kitas žodis, atitinkantis dėjimo  prasmę. Tai žodis krauti . Žodis krauti  dažniau vartojamas, kai kalbama apie medžiagas arba ruošinius, pavyzdžiui: pakrauti žvyrą į priekabą, sukrauti malkas ir lentas į rietuves, iškrauti vežimą šieno daržinėje ir t. t.

Bitės į korio akutes nektaro lašelius ir žiedadulkių trupinėlius ne deda, o krauna suvilgydamos seilėmis, pamažu paruošdamos medų ir bičių duonelę.

„Bičiuliai, Dadano tipo antro aukšto pusrėmių bloką siūlau vadinti medkraute “, – rašo Šiaulių bitininkų draugijos „Spiečius“ narys inžinierius Povilas Žička.

Atsako Audra Ivanauskienė,

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių skyriaus vedėja.

Pranešame, kad naujadarą medkrautė  apsvarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno ir Terminologijos pakomisės. Atkreiptas dėmesys, kad žodis medkrautė  yra nesisteminės darybos. Suduriant daiktavardį ir veiksmažodį paprastai vartojama veiksmažodžio būtojo kartinio laiko forma, pvz., šienpjovė (šieną pjovė, plg. bendratį pjauti). Taigi turėtų būti ne medkrautė , o medkrovė . Ar toks žodis tiksliai ir aiškiai pavadintų rūpimą dalyką, geriausiai pasakytų patys bitininkai.