Anyžinis lofantas – džiaugsmas bitėms, nauda bitininkams

Panašus į dilgėlę

Pasak vyriškio, bitininkai noriai perka sėklas ir patys prie bitynų pasisėja vieną kitą arą šio kvapaus augalo. „Tėvukas laiko beveik dešimt bičių šeimų. Dvidešimt avilių turi giminaičiai. Tad nusprendėme, kad verta bitutėms padėti ir vieną lauką užsėjome anyžiniais lofantais. Kai augalai žydėjo, dūzgesys girdėjosi iš tolo“, – pasakojo V.Beniušis.
Anyžinis lofantas priklauso notrelinių šeimai, tad nieko nuostabaus, pasak pašnekovo, kad iš tolo jų laukas primena dilgėlyną. „Tai dekoratyvus, daugiametis žolinis 80–120 cm aukštį pasiekiantis augalas. Kilęs iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje dar mažai paplitęs. Auginamas botanikos soduose ir darželiuose, vertinamas kaip labai kvapus ir medingas augalas.

Galima sėti arba sodinti

„Gerai auga atvirose saulėtose vietose, derlingose, nepiktžolėtose priesmėlio arba lengvo priemolio dirvose“, – sakė V.Beniušis.
Žydi anyžinis lofantas nuo birželio vidurio iki spalio mėn. Žiedai – ryškiai violetiniai arba melsvi. Anyžiniai lofantai dauginami sėjant sėklą tiesiog į dirvą arba sodinant daigais. Vyriškis teigė, kad auginat iš daigų, žolės derlius būna ankstyvesnis ir didesnis, negu auginant iš sėklų.

„Labai įdomu tai, kad anyžinio lofanto sėkla yra keturis kartus mažesnė už aguonos grūdą. Tūkstantis sveria 0,5 g. Jei tinkamai auginama, sėklų derlius gali siekti 3,5 cnt/ha. Sėklos daigios 2–3 metus, – sakė V.Beniušis. – Hektarui apsėti reikia 1–1,5 kg sėklų. Jos sudygsta per 10–14 dienų. Sodinant daigais, hektarui apsodinti reikia apie 5 000 daigų.“

Sodinamas vyšnioms pražydus

Anyžinio lofanto sėklos pradeda bręsti rugpjūčio viduryje arba pabaigoje. Subrendusių sėklų daigumas būna 73 proc. Daigai auginami šiltnamyje arba inspekte. Sudygsta per 3–5 dienas. Pradėjus formuotis tikrajam lapeliui, daigai pikuojami 5x5 cm atstumais. Vešlūs daigai užauga per 30–35 dienas. V.Beniušis išbandė, kad daigus galima auginti lauke daigyne po polietileno plėvele arba daržo danga. Išauginti daigai vyšnioms pradėjus žydėti sodinami 60–70x30 cm atstumais į dirvą. Sodinimo metu, esant sausai dirvai, daigai gausiai laistomi. Po daigų sodinimo tuojau purenami tarpueiliai. Daigams prigijus, papildomai tręšiama amonio salietra (1cnt/ha), vegetacijos metu iki augalai užsiskleidžia tarpueiliais du kartus purenami purentuvais, naikinamos piktžolės. Galima laistyti mineraliniais trąšų tirpalais (10 l vandens, 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato). Šiuo tirpalu patręšiama 1,5–2 m2 daigų.

Žiedai nebijo lietaus

„Žiemą išsilaikę lofantai atželia balandžio pabaigoje. Augalai pasižymi antibakteriniu veikimu, mažina kraujospūdį. Anyžiniai lofantai gausiai lankomi bičių, dekoratyvūs, skleidžia malonų anyžius primenantį aromatą. Pusvalandį pabuvus šių medingų vaistinių augalų lauke pradingsta nuovargis, žmogus pasijunta žvalesnis“, – visa tai patyręs tikino V.Beniušis.

Mokslininkai apskaičiavo, jog bitelės iš vieno ha facelijų prirenka 290 kg nektaro, iš barkūnų – apie 250 kg, juozažolių – apie 300 kg, melisų – 200 kg, o iš anyžinio lofanto – apie 1 toną. Šis augalas – tai savotiškas biostimuliatorius, ženšenio giminaitis. Anot augintojo, svarbiausia tai, kad anyžinio lofanto žiedai nebijo lietaus, nes prie augalo kamieno prisitvirtinę horizontaliai. Todėl bitės juose visuomet randa nektaro. Medus su vyraujančiu anyžinio lofanto skoniu yra švelnus, aromatingas, ilgai netirštėja, nekutena gomurio.

Rapolas Tamošiūnas