Žemdirbiai ištikimi salietrai

Pernai mirus koncerno „Achemos grupė“ prezidentui Bronislovui Lubiui, ne kartą garsiai svarstyta apie koncerno įmonių ateitį. Viena iš jų – didžiausia Baltijos šalyse trąšų gamintoja „Achema“, trąšas tiekianti tiek užsienio, tiek Lietuvos žemdirbiams.

„Jokių esminių pokyčių mūsų bendrovės darbe nėra, trąšas gaminome ir gaminsime“, – tvirtino į keletą klausimų atsakyti sutikę „Achema“ generalinis direktorius Jonas SIRVYDIS ir komercijos direktorius Tautvydas MISIŪNAS.

Antplūdis – pavasarį

Ar Lietuvos ūkininkai trąšas perka iš anksto, ar tik prasidėjus ūkio darbams?

Lietuvos žemdirbiai atsargūs. Kreditų teikimo tvarka yra ne visai aiški, todėl žemdirbiai trąšas perka tik tada, kada jas jau reikia berti į laukus. Daugiausia perkančiųjų – antroje kovo pusėje, vėliau – gegužės mėnesį, prieš antrą pasėlių tręšimą.

Pirmi Europoje žemę dirbti pradeda, taigi ir trąšas ima pirkti Ispanijos žemdirbiai, paskui – Prancūzijos. Kaip tik šiuo laiku Pietų Prancūzijoje jau prasidėjo kukurūzų sėja. Vėliau už juos to imsis Vokietijos, o jau tada – ir mūsų ūkininkai.

Ar šiemet jūsų produkcija bus brangesnė nei pernai?

Kainos stabilios ir panašios į pernykštes. Manome, kad žemdirbys turėtų jaustis gana komfortiškai trąšas įsigydamas dabartinėmis kainomis.

Nekomfortiškai jaučiamės tik mes. Dujų kainos mūsų regione smarkiai išaugo. Lietuva už dujas moka didžiausią kainą Europoje, o gal net visame pasaulyje, todėl mums sąlygos gana sudėtingos. Sakykime, Amerikoje dujų kainos maždaug penkis kartus mažesnės, nei pas mus. Visur dujų kaina atspindi realią rinkos, o pas mus – tik politinę situaciją. 

 Vagonai pasiektų Mėnulį

Kiek per metus įmonėje pagaminama trąšų?

Pernai pagaminome apie 2,4 mln. t. Kartais pasvarstome, jei per metus pagamintų trąšų vagonus tektų sukabinti į vieną, jie greičiausiai pasiektų Mėnulį.

 Kokias trąšas labiausiai vertina Lietuvos ūkininkai?

Tradiciškai – salietrą. Antroje vietoje – skystos KAS trąšos. O įvairios kitos trąšos Lietuvoje nėra populiarios. Lietuvos ūkininkai – gana konservatyvūs. Dažnai dukterinė „Achemos“ įmonė „Agromax“ ūkininkams organizuoja įvairius seminarus, pristato trąšas. Žemdirbiai informaciją išklauso, tačiau naujoves priima ne itin aktyviai. Naujovėmis labiau domisi pažangūs, inovatyvūs ūkininkai.

Nemažai produkcijos eksportuojate. Ar skiriasi kitų Europos šalių ir Lietuvos ūkininkų požiūris į trąšas?

Taip. Beje, džiugu, kad Lietuvos ūkininkus pavyko „pripratinti“ prie skystų KAS trąšų. Tai – naudinga trąša, kurią galima maišyti su herbicidais, tręšti vienu purškimu. Skystos trąšos yra populiarios.

Į Skandinaviją vežame trąšas su siera, nes šio elemento jų dirvose trūksta. O Lietuvoje trąšų su siera iš viso niekam nereikia, nors mūsų ir skandinavų žemės yra panašios.

Štai Vokietijoje amonio salietra yra iš viso uždrausta, į šią šalį vežame kalcio salietrą arba granuliuotą karbamidą. Kiekviena šalis turi savo tvarką.

Metus baigė sėkmingai

Po Bronislovio Lubio mirties įvykus akcijų perdalijimui, prabilta net apie tai, kad gali keistis situacija ir pačioje „Achemos“ bendrovėje.

„Achema“ kaip dirbo, taip ir dirbs. Trąšas kaip gaminome, taip ir gaminsime. Tokios įmonės kaip „Achema“ – išskirtinės.

Kokie buvo pernykščiai metai, kalbant apie gamybą ir pardavimą?

Puikūs. Duok, Dieve, kad ir šie metai būtų tokie patys. Pernai dirbome pelningai net ir esant tokioms aukštoms dujų kainomis. Tačiau šių metų pirmą ketvirtį jau tenka dirbti su nuostoliais.

Kiek trąšų išvežate į užsienį, o kiek jų lieka vietinei rinkai?

Lietuvai kartu su kitomis Baltijos šalimis parduodama tik 15 proc. visų trąšų.

Kitaip tariant, vietinei rinkai užtenka mažos dalies jūsų bendrovėje pagamintos produkcijos?

Taip. Juokaujame, kad Lietuvos rinka – maža kruopelytė, nes pagal praėjusių metų eksporto rezultatus sukūrėme 2,5–3 procento viso šalies BVP.

Žmonių požiūris žeidžia

Dalį savo produkcijos vežate ne tik Europos ūkininkams, tačiau ir į tolimas šalis – Ameriką, Australiją.

Į Ameriką gabename nemažai skystų trąšų. Į Australiją teko vežti salietrą, tačiau ji buvo naudojama ne tręšimui, o sprogdinimo darbams. Šioje šalyje išvystyta kalnakasyba. Tačiau Australija mums pasirodė per toli.

Labiausiai koncentruojamės į Europos rinką. Iš dalies ji yra apsaugota antidempingo muitais. Apmaudu tik todėl, kad lyg ir esame Europos rinkos dalis, tačiau jokios įtakos jai neturime. Esame niekas. Taisykles diktuoja didžiosios šalys, yra ir bendri Europos kainų vidurkiai. O mes negalime nei pigiau įsigyti dujų, nei brangiau parduoti savo produkcijos. Kitaip tariant, dirbame verždamiesi tik savus diržus.

Tačiau daugiau kaip keturiasdešimt veiklos metų turinčiai įmonei bankrotas negresia?

Žinoma, „Achema“ dirbs. Mus kartais žeidžia šalies žemdirbių pasvarstymai, kad „Achemai“ žlugus, produkcijos būtų galima gauti ir iš kitur.

 O kas būtų kitaip, jei nebeliktų „Achemos“?

Jei žmonės mano, kad sumažėtų iš kitur įvežamų trąšų kaina, jie klysta. Nemokamų pietų nebūna, o nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Be vidinės konkurencijos į Lietuvą iš Rusijos arba kitų šalių atkeliausiančios trąšos būtų tikrai brangesnės. Tiekiant trąšas nebeliktų pastovumo, reguliarumo ir stabilumo.

Papildoma informacija:

Šiuo metu „Achemoje“ dirba per 1 400 darbuotojų.

AB „Achema“ gamina daugiau kaip 70 pavadinimų produkcijos.

2011 m . įmonės eksportas :

19 proc. – Prancūzija;

15 proc. – į Didžioji Britanija;

14 proc. – JAV;

12 proc. – Vokietija;

10 proc. – Lietuva;

9 proc. – Belgija;

4 proc. – Danija;

3 proc. – Lenkija;

2 proc. – Švedija;

2 proc. – Estija;

10 proc. – kitos šalys.