Valstybinis žemės fondas maksimaliai atsižvelgs į ūkininkų poreikius

Pirmuosius du klausimus žemės tema Prezidiumo nariams pristatė žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Kazys Maksvytis ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius Audrius Petkevičius. Žemdirbiams ėmus svarstyti Valstybinio žemės fondo veiklos perspektyvas, į diskusijas įsijungė ir į Prezidiumo posėdį neplanuotai atvykęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

„Ką kartu sutariam, tą ir padarom. Padedant stipriam užnugariui – žemdirbių savivaldai, šiais metais pavyko įgyvendinti daug ūkininkams palankių sprendimų. Ne tik Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), bet ir Vyriausybės vadovo įsitikinimu, žemės ūkis yra mūsų šalies ekonomikos garvežys. Darykime viską, kad jis nesustotų“, - dėkodamas Žemės ūkio rūmų nariams už palaikymą ir darbą kartu sakė K. Starkevičius.

Kaip Prezidiumo narius informavo žemės ūkio viceministras E. Raugalas, kitais metais savo veiklą pradėsiančio Valstybinio žemės fondo tikslas – gerinti žemėvaldos struktūras, mažinti apleistus plotus, inicijuoti žemės konsolidacijos projektus, organizuoti valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionus, atlikti kitus iš žemės rinkos spekuliantus išstumiančius veiksmus.

Žemės ūkio ministras paragino Prezidiumo narius aktyviai diskutuoti ir argumentuotai teikti savo siūlymus, kaip Fondas galėtų vykdyti veiklą, maksimaliai atsižvelgdamas į ūkininkų poreikius: „Užtikrinu, kad visi Jūsų siūlymai, kaip kuriant Valstybinį žemės fondą būtų galima apsaugoti žemes nuo spekuliantų ir kokios priemonės padėtų užtikrinti ūkininkų pirmumą įsigyjant valstybinę žemę, bus atidžiai nagrinėjami ir vertinami“.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, žemdirbių savivalda dar prieš trejus metus Vyriausybei ir ŽŪM įrodinėjo, kad toks Fondas tiesiog būtinas. Tad Prezidiumo nariai ne tik pritarė dabartinės ŽŪM vadovybės planui dėl principinių fondo veiklos nuostatų, bet ir siūlė kuo greičiau imtis konkrečių darbų jį įkurti. Jau šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę ir ŽŪM pasieks žemdirbių savivaldos aktyvo Rezoliucija, kurioje bus prašoma spartinti darbus susijusius su Fondo įkūrimu ir jo veikla.

Pokyčių žemės rinkoje gali turėti ir Prezidiumo narių išsakyti reikalavimai, kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje numatytą pereinamąjį laikotarpį (jis yra iki 2011 metų gegužės 1 d.), kuris draudžia užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius K. Maksvytis susirinkusiuosius informavo, kad toks žemdirbių reikalavimas gali būti įgyvendintas, mat toje pačioje stojimo į ES sutartyje tokia galimybė yra numatyta.

„Jei būtų konstatuota, kad žemės pardavimas užsieniečiams smarkiai iškreiptų nusistovėjusią vietinę žemės rinką, remiantis Lietuvos stojimo į ES sutartimi, pereinamasis laikotarpis, draudžiantis žemę pirkti užsieniečiams Lietuvoje, gali būti pratęstas iki trejų metų“, - Prezidiumo nariams sakė K. Maksvytis.

Žemdirbiams palankių sprendimų dėl žemės laukiama ir iš vietinių politikų. Pasak K. Starkevičiaus, dar šiais metais Seimas turėtų svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie turės esminių teigiamų pokyčių ūkininkams pirmumo teise įsigyjant dirbamą žemę.

Žemės ūkio ministerijos inf.