Valstybinė žemė – katė maiše

Skiriate lėšų įteisinti būstą, o kai jau telieka sukirsti rankomis su pardavėju, šis staiga pasako, kad po turto vertintojo išvadų, už kurias jūs irgi turėjote sumokėti, pirkinys kainuos kelis kartus daugiau nei planavote. Sugaištas laikas, patirtos išlaidos pardavėjo nedomina. Sakysite, kad tai nerealu. Tačiau žemdirbiai, norintys įsigyti laisvos valstybinės žemės, atsiduria būtent tokioje situacijoje.

Sulaukė siurprizo

Klaipėdos rajono Endriejavo kaime ūkininkaujanti Regina Jurkienė turi pusšimtį melžiamų ir mėsinių galvijų, augina javus. „Nuosavos žemės teturime 12 ha, – pasakojo ūkininkė. – Tiek ūkio poreikiams neužtektų, todėl dar 44 ha nuomojame.“

R.Jurkienė tiksi sumažinti nuomojamos žemės plotus ir padidinti nuosavus. Juolab kad netoli jos ūkio plyti daug laisvos valstybinės žemės. „Pasižiūrėjome į skaitmeninį žemės verčių žemėlapį, pamatėme, kad mūsų regione valstybinė žemė verta ne daugiau kaip 2 tūkst. Lt, tad nusprendėme įsigyti 7 ha“, – prisimena R.Jurkienė. Kol ūkininkė tvarkė dokumentus, atliko geodezinius matavimus, parengė sklypo projektą, surankiojo visus kitus dokumentus, praėjo daugiau kaip 2 metai. „Visur skambėjo pranešimai, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina per krizę tik mažėjo, todėl nesibaiminome brangimo ir tikėjomės sumokėti daugių daugiausia 13 tūkst. Lt už 7 ha“, – kalbėjo ūkininkė.

Tačiau šiemet, kai jau buvo baigti tvarkyti visi reikiami dokumentai, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus valdininkai pareiškė, kad vertintojai norimą pirkti sklypą įvertino kur kas brangiau – po 4 tūkst. Lt už ha.

Stebina vertintojai

R.Jurkienė pasakojo, kad norėjo susipažinti su vertintojų išvadomis, tačiau žemėtvarkininkai atsisakė jai parodyti bylą, nors žemės vertinimo paslaugą turėjo apmokėti pati ūkininkė. „Man įdomu, kaip buvo atliktas vertinimas, jei į norimą pirkti sklypą žiemą nebuvo įmanoma atvažiuoti dėl gausaus sniego“, – stebėjosi R.Jurkienė.

Norimas įsigyti sklypas neturi komunikacijų, arti nėra jokių vandens telkinių, kelių, žemė apaugusi krūmokšniais. „Todėl nesuprantu, dėl kokių priežasčių valstybės samdyti turto vertintojai nurodė trigubai didesnes kainas nei iki krizės“, – stebėjosi R.Jurkienė.

Ūkininkė dokumentams tvarkyti išleido 2,7 tūkst. Lt. Jei nesutiks mokėti į neregėtas aukštumas pašokusios žemės kainos, investicijų ji neatgaus.

Kitas ūkininkas Andrius Vainius kol kas tik tvarko dokumentus įsigyti valstybinę žemę. „Neramina, kad negaliu prognozuoti kainos, – kalbėjo jis. – Ilgai užtrunka matavimai, dokumentų tvarkymas, o tikrą sumą, kurią turėsiu skirti pirkdamas sklypą, sužinosiu tik paskutiniu momentu, kai jau neturėsiu, kur dingti.“

Daug biurokratijos

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, ne tik tenka spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų: gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, regiono aplinkos apsaugos departamento pažymas, buhalterinės apskaitos dokumentus, parengti sklypo projektą. Tai trunka iki 3 metų.

Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjo Tomo Laduko teigimu, šie dokumentai reikalingi kaip įrodymas, kad įsigytoje žemėje bus ūkininkaujama. „Žemės įsigijimas ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono, Europos Sąjungos teisės aktų prasme vertinamas kaip valstybės pagalba, kuria siekiama užtikrinti, kad iš valstybės įsigyta žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama pagal paskirtį – žemės ūkio veiklai, – aiškino jis. – Pagal Europos Komisijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos teikimo žemės ūkio sektoriui, parama dėl investicijų gali būti teikiama, jeigu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvulių gerovės normų.“

T.Ladukas pripažino, kad vidutinė žemės rinkos vertė, kuri pateikiama skaitmeniniame žemės verčių žemėlapyje, ir žemės rinkos vertė dažniausiai skiriasi. „Žemės verčių žemėlapiai atnaujinami kartą per metus, o rinka per metus kinta nenuspėjamai“, – aiškino jis.

Mato skirtingai

Ūkininkai stebisi, kad valdžia giriasi, jog gina ūkininkų interesus ir dar kartą išprašė Europos Komisijos 3 metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, ribojantį žemės įsigijimą užsieniečiams. „Teigiama, kad ūkininkai per tą laiką galės sustiprėti, išplėsti savo valdas, bet iš tikrųjų susiduriame su įvairiomis valstybės sukurtomis kliūtimis ir tie 3 metai, kai toks valdžios požiūris, nieko nepakeis“, – įsitikinusi R.Jurkienė.

Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė įsitikinusi, kad viskas yra atvirkščiai. „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme numatytas žemės pardavimas lengvatinėmis sąlygomis – žemės sklypo kainai taikomi mažinantys koeficientai, žemės pirkimas išsimokėtinai, mokėjimų už įsigyjamą išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemę atidėjimas, žemės pirkimas pirmumo teise be aukciono, palūkanų dalies kompensavimas“, – tvirtino ji.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 450 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės, kuri dirvonuoja nedirbama.

Žemdirbiams neturi būti kliūčių

Petras Gražulis, Seimo narys

Daug kartų esu sakęs, kad laisvos valstybinės žemės pardavimą reikia leisti tada, kai bus visiškai pabaigta žemės reforma. Kadangi nedirbamos žemės turime labai daug, reikia sudaryti palankias sąlygas norintiesiems ją įsigyti ir dirbti: kaina turi būti mažesnė už rinkos, nereikalauti tiek daug biurokratinių procedūrų. Įstatymais galima numatyti paprastesnių saugiklių nei dabartinės procedūros. Pavyzdžiui, įsigijęs lengvatinėmis sąlygomis žemę žmogus privalėtų joje ūkininkauti ir prižiūrėti ją ne mažiau kaip 5 metus. Tai apsaugotų nuo spekuliantų.