Tautinio paveldo sertifi katas – ir garbė, ir iššūkis

Kaune, restorane „Bernelių užeiga“, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įteikė pirmuosius sertifi katus, kurie leis gamintojams savo produktus žymėti tautinio paveldo ženklu. Šis pažymėjimas gamintojams suteikia ne tik prestižą, bet ir įpareigoja išlaikyti gaminio kokybę, jo gamybos tradicijas.

Pirmosios kregždės

Viena iš gavusiųjų tautinio paveldo sertifi katą už sūrių gamybą Joniškio rajono ūkininkė Stefa Strakšienė sakė, kad šiuo verslu užsiima jau 15 metų. „Savo sūriais prekiauju mugėse, įvairiuose renginiuose, kartą per savaitę vykstu į Vilnių, kur turiu nuolatinių klientų“, – pasakojo S.Strakšienė.
Ūkininkė sakė, kad tautinio paveldo statusą gavusius produktus gaminti nėra lengva. „Esu ir direktorius, ir valytoja, mūsų šeima nesamdo pašalinių žmonių, viską darome savomis rankomis. Tačiau būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas“, – aiškino S.Strakšienė.
Mėsos gaminių įmonę turinti Teresė Lelešienė sakė jau seniai gaminanti pagal liaudies tradicijas. „Mūsų dešros, skilandžiai, kumpiai gerai įvertinti mugėse, renginiuose, turime daug nuolatinių klientų“, – šypsojosi verslininkė.
Vienintelis šalyje gavęs sertifi katą restoranų tinklas „Bernelių užeiga“ nuo šiol savo valgiaraštyje turės specialiu ženklu pažymėtų patiekalų. „Mūsų virtuvėje maistas gaminamas laikantis šimtamečių tradicijų, su savo patiekalais važinėjame į tarptautines muges, šventes“, – kalbėjo restoranų tinklo rinkodaros vadovė Indrė Tautkutė. Sertifi katus gavo ne tik kulinarinių gaminių atstovai, bet ir įvairių amatų meistrai.

Nevalia atsipalaiduoti

Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretorės Virginijos Žoštautienės, priėmus tautinio paveldo įstatymą neliks spekuliacijų.
Pagrindinis tautinio paveldo produkto bruožas – jis turi būti ne serijinis gaminys ir pagamintas pagal senąsias technologijas iš vietinių žaliavų, turėti ilgametes tradicijas. „Rengiamės registruoti ir Europos kulinarinio paveldo produktus, – sakė V.Žoštautienė. – Jau pateikti registruoti Seirijų medus, skilandis. Pastarąjį žada įregistruoti ir lenkai, bet tai ne kliūtis, nes skiriasi jų pavadinimai ir kai kurie gamybos niuansai.“ Šio statuso produktų gamybai taip pat numatyta ir ES parama.
Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė akcentavo, kad sertifi katų turėtojai privalės žymėti savo gaminius prekiaudami viešuose renginiuose. „Tai ne tik garbė, bet ir nuolatinis kokybės palaikymas, – aiškino vedėja. – Gavę klientų skundų, kad netenkina prekės kokybė, tikrinsime, ar tebesilaikoma nustatytų sąlygų. Jei jos pažeidžiamos, sertifi katą galėsime atimti.“
ŽŪM ekspertė Janina Samulionytė sakė, kad dauguma maisto gamintojų sėkmingai išlaikė patikrinimo egzaminą. „Nesertifi kavome tik vieno duonos kepėjo gaminių, nes jis grūdus perka Latvijoje“, – teigė ji.

Dvi kategorijos

Šiais metais tautinio paveldo produktais pripažinta daugiau kaip 100 gaminių. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Tautinio paveldo produktui suteikiama A arba B kategorija. Pirmajai kategorijai priskiriami produktai ar paslaugos, kurie tiksliai atitinka tradicinius pavyzdžius, yra sukurti naudojant tradicines technologijas, kai rankų darbas gamybos procese sudaro per 50 proc. B kategorijos produktai ar paslaugos artimi autentiškiems pavyzdžiams ir sukurti pasitelkus naujas technologijas.
Pernai buvo įvertinta 46 paraiškos 77 tradiciniams gaminiams. Tautinio paveldo produktais pripažinti 58 gaminiai: iš jų 39 maisto produktai, 7 drožybos, 6 puodžių gaminiai, kryždirbystė.
Šiemet jau buvo pateikta per 40 prašymų dėl 150 tradicinių gaminių pripažinimo tautinio paveldo produktais. Ekspertų teikimu šiais metais tautinio paveldo produktais pripažinta daugiau kaip 100 gaminių.
K.Starkevičius sakė, kad Lietuva dar atsilieka propaguodama savo maisto paveldą Europoje. „Turime daug gilesnes tradicijas nei daugelis kitų šalių, kurios yra tik aktyvesnės“, – mano ministras.