Sklaidosi Pakruojo kiaulynų dvokas

Kiaulės virto karvėmis

Dar spalio antroje pusėje į Pakruojo rajono savivaldybės salę sugūžėjo aktyviausieji rajono žmonės, kur buvo pristatoma UAB „Nacionalinių projektų valdymas“ parengtos galimybių studijos „Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtra“ specialios poveikio aplinkai veiklos ataskaita bei gyvulininkystės sprendinių žemėlapis. Šią studiją už  89 tūkst. litų užsakė rajono savivaldybė. Įdomu tai, jog Pakruojo rajonas, itin derlingų ir žemdirbystei palankių žemių kraštas, yra vienintelis visoje apskrityje, sumanęs rajono specialųjį planą rengti pagal gyvulininkystės plėtros studiją.

Galimybių studijos pristatymas netikėtai pasisuko tuomet, kai vienas jos rengėjų pakruojiečiams ėmė pasakoti apie karvių auginimą numatytose rajono gyvulininkystės plėtros teritorijose. Žmonės iškart ėmė įtarti klastą, jog pagal parengtą galimybių studiją už karvių gali slėptis kiaulės ir, jei tokia studija būtų rajono tarybos patvirtinta, žmonių įsitikinimu, rajone bemat pradėtų dygti nauji kiaulių kompleksai, kurių danų kapitalo įmonė „Saerimner“ yra numačiusi Pakruojo rajone pastatyti net vienuolika.

Į studijos pristatymą susirinkusiems žmonėms užkliuvo ir žemėlapis, kuriame buvo pažymėtos vietos, kuriose numatyta gyvulininkystės plėtra. Žemėlapyje apibrėžti Siečių ir Palašmenio kaimai, t.y. būtent tos vietovės, kur danams dar nepavyko pastatyti kompleksų dėl bylinėjimosi teismuose.

Aplinkosaugininkai buvo budrūs

Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros studijos Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita užkliuvo ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir šie ataskaitai nepritarė. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė šio departamento vyr. specialistė Laima Statkienė, jų departamento nuomone, gyvulininkystės plėtros studijoje neįvykdyti jai kelti tikslai, studija- neišsami, nenumatyti labiausiai gyvulininkystės (smulkiai, vidutinei, stambiai ir ekologinei) plėtrai tinkami arealai.

„Be to, pateikti sprendiniai neturi nieko bendro su pasirinktu ūkių skirstymu. Numatant sprendinius, neįvertinta skirtingų gyvulininkystės šakų specifika, ataskaitoje tinkamai neišanalizuota Pakruojo rajono situacija, nenurodytas esamas gyvulių skaičius pagal atskiras rūšis ir kiek jis galėtų ateityje didėti įvertinant žemės ūkio naudmenas, sanitarines apsaugos zonas, vandens telkinių apsaugines zonas ir juostas, gyvenviečių plėtrą, rajono geologinės sandaros specifiką ir kitus gyvulininkystės plėtrai svarbius veiksnius. Taip pat neatsižvelgta į Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir patarimuose pateiktas nuostatas įvertinti geriausiai prieinamus gamybos būdus intensyviai gyvulininkystei bei mėšlo tvarkymo geriausią praktiką ir kt.“

L. Statkienė akcentavo, jog ji tikrai nesiima vertinti ne kurių ataskaitoje atsiradusių niuansų kilmės ir todėl tai vadinanti tiesiog klaidomis, dėl kurių ataskaitai pritarti negalima. Antai, brėžiniuose nurodoma, jog  šiuo metu „Saerimner“ Mūšos padalinyje leidžiama auginti 22000 sutartinių gyvulių (SG), kai tuo tarpu iš tikrųjų galima auginti tik 3025 SG. Tokios „klaidos“ nepastebėjimas į Pakruojo kraštą galėjo atvesti milžiniško dydžio kiaulių kompleksą, kokio dar nėra Lietuvoje, nes vienas sutartinis gyvulys skaičiuojamas dešimtimis skirtingo amžiaus kiaulėmis.

Užkliuvo aplinkosaugininkams ir daug didesnis nei yra realybėje kiaulių kompleksas prie Plaučiškių gyvenvietės, kur ūkininkui priklausančioje fermoje nurodomas net 50 kartų didesnis SG skaičius.  Šio ūkio savininkė tik dabar, iš viešosios erdvės išgirdusi, kas buvo planuojama už jos nugaros, tiesiog pakraupo ir ieško atsakymo, ar tik ne čia ir būsiąs paslėptas raktas dėl jos ūkį užklupusių bėdų?

Išstumiami smulkieji

Šioje galimybių studijoje užkliuvo ir tai, jog nebeliko vietos smulkiesiems ūkiams, nes studijoje numatoma gyvulininkystės plėtra tik nuo 50 SG. O jei mažiau? Į šį klausimą atsakymo studijoje nėra. Na o studijos rengėjų teiginys, jog smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrai bei ekologiniams ūkiams tai „nedarys neigiamo poveikio diskriminacijai“, atrodo tiesiog absurdiškas.

Rajono tarybos narys Gediminas Grybė, pamatęs šią studiją, teigė įtariąs, jog būtent dėl numatytos kiaulynų plėtros šį rugsėjį buvo uždaryta ir Grikpėdžių mokykla, nes netoli mokyklos kompleksai negali būti statomi. Ir mokyklos nebeliko.

Su meru virto ir studija

Pakruojo krašto kiaulizacijos skandaluose nuolat buvo minima rajono mero Sauliaus Gegiecko pavardė. Merą neseniai nuo sosto nukėlė patys socialdemokratai.
Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis sako, jog atatupsti traukiasi ir rajono sukiaulinimo planai: „Dėl tos studijos nieko negaliu pasakyti, nes ji buvo atlikta rajono tarybai pritarus. Ją tikrino ne viena institucija. Kiek žinau, tikrino ir Visuomenės sveikatos centro specialistai, ir paveldosaugininkai, bet jiems neužkliuvo. Užkliuvo aplinkosaugininkams. Dabar studija yra taisoma ir kai bus baigta taisyti, ji bus teikiama Tarybai tvirtinti. Pritars... nepritars... Bet galiu pasakyti, kad Taryba savo ankstesnį sprendimą dėl 11 kompleksų, dėl kurių buvo tiek daug triukšmo, artimiausiu metu atšauks. Nebeliks to sprendimo. Danai jau išsikrausto į Rusiją, mes jiems tapome neįdomūs.“

Duokdie, kad nuo pusiaukelės nesugrįžtų. Bet gal dar kam nors mes įdomūs, jei šitokios studijos randasi?