Skaudžios kiaulių maro pasekmės

Užburtas ratas

Pasak vieno iš bendrovės akcininkų Jono Klemenso Sungailos, neaišku, kodėl taip ilgai teisėsaugininkai nebaigia tyrimo. „Mums tai suriša rankas – iki šiol nesame gavę apie 1,8 mln. Lt draudimo išmokų. Draudikai tvirtina negalį jų išmokėti todėl, kad nėra baigtas tyrimas. Jonavos prokurorai gūžčioja pečiais ir sako nebeturį ką tirti, o jų tyrimą prižiūrintys Kauno apygardos prokurorai tyli“, – piktinosi jis.

Vasarą bendrovei smogęs kiaulių maras pridarė daug nuostolių tiek pačiai įmonei, tiek visiems šalies kiaulių augintojams: bendrovės „Beržų kompleksas“ darbas suparalyžiuotas iki šiol, o šalies kiaulių augintojai jų dar negali vežti į Rusiją.

Apie tyčinį užkratą duomenų nėra

Po kiaulių maro protrūkio maždaug trisdešimt žmonių „Beržų komplekse“ neteko darbo, apie 85 likusieji dirbti įmonėje gauna minimalų atlyginimą ir nežino, ar įmonė apskritai pajėgs gyvuoti toliau.
„Prieš naujus metus trūko pinigų net žmonių atlyginimams“, – atviravo J.K.Sungaila.
Nors šį mėnesį į „Beržų kompkeksą“ planuojama atgabenti naują kiaulių partiją ir darbą pradėti iš naujo, su tyrėjais nesusikalbantys akcininkai pradėjo svarstyti apie įmonės bankrotą.
Pasak J.K.Sungailos, gali būti dvi versijos, kodėl tyrimas taip ir nebaigiamas: arba kažkas suinteresuotas visiškai numarinti bendrovę, arba prokurorai pernelyg užsikrovę bylomis ir neturi laiko.

Panašu, kad tyrėjams nepavyko rasti duomenų apie tyčinį užkratą fermose. Anot J.Sungailos, kiaulių maro virusas galėjo patekti įvairiais būdais: galbūt jį pernešė koks nors graužikas, galbūt jis pateko su Rusijos automobiliais, atvažiavusiais į įmonę.

„Kad kas nors paimtų švirkštus su virusu ir sutryptų juos kur nors fermų teritorijoje ar kitais būdais atneštų užkratą, neįtikėtina. Kiaulių maro atvejai gana dažnai nustatomi Europos fermose, o kaip virusas ten patenka, nežinia. Tose fermose sanitariniai ir saugos reikalavimai yra itin griežti, tačiau net ir jų laikantis nepavyksta apsisaugoti nuo maro“, – pasakojo jis.

Žada piketus prie prokuratūros

Pernai iš draudimo kompanijos gavusi du trečdalius draudimo išmokų bendrovė tvarkėsi fermose, mokėjo žmonėms atlyginimus, tačiau dabar lėšų trūksta. Jei įmonei pavyks vėl pradėti auginti kiaules, pajamos ją pasieks negreitai: nuo naujos partijos kiaulių įsigijimo iki jų realizavimo vien išlaidų bus apie 8 mln. Lt.

„Jei tyrimas bus baigtas artimiausiu laiku, svarstome didinti akcijų skaičių, ieškoti investuotojų. Nesinori atleisti žmonių“, – sakė pašnekovas.

Anot J.K.Sungailos, tyrimas dėl kiaulių maro turėjo būti baigtas iki naujų metų. To tikėjosi ir draudimo kompanija.

„Atvežus naują partiją kiaulių, turi būti atliekami ir papildomi tyrimai, kurie taip pat kainuoja. Iš kokių lėšų mums už tai mokėti?“ – piktinosi jis.

Bylos baigtį gaubia tyla

Kol kas neaišku, kada tyrimą ketinama baigti, bet panašu, kad įtarimai niekam nebus pareikšti. Tyrimo metu nenustatyta ir jokių bendrovės aplaidumo atvejų, turėjusių įtakos ligos protrūkiui.

Manoma, kad užkratas į fermas galėjo patekti vasario pabaigoje, kai į teritoriją buvo atvažiavęs Rusijos kiaulių augintojų automobilis. Rusijoje, skirtingai nei Europos Sąjungoje, leidžiama kiaules skiepyti nuo klasikinio kiaulių maro.

Tačiau, kai kurių specialistų nuomone, tada atsiranda kita grėsmė – virusas gali mutuoti. Mokslininkai teigia, kad organizmai prie virusų prisitaiko ir tampa atsparūs, todėl skiepai nėra išeitis. Tiesa, ar verta skiepyti kiaules, ar ne, iki šiol nesutaria ir mokslininkai, todėl vienos nuomonės nėra.

Tai, kad užkratas galėjo patekti būtent iš Rusijos, patvirtina ir faktas, jog bendrovės fermose rastas antrojo tipo virusas, kuris Lietuvoje neaptinkamas.

Nors iš karto buvo tiriama, ar neteisėtai kiaules skiepijo ir, mutavus virusui, kiaulių marą prisišaukė pats „Beržų kompleksas“, ši versija nepasitvirtino.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vienoje iš fermų nebuvo sanitarinio barjero, tačiau teisėsaugininkai teigia, jog iki klasikinio kiaulių maro proveržio Lietuvoje apskritai nebuvo reikalavimo jį įrengti.

Teisės aktai, kuriuose nurodoma, kad kiaulių augintojai privalo įrengti sanitarinius barjerus, labiau saugančius, kad užkratas nepatektų į fermas, buvo priimti tik po šio viruso protrūkio. Tyrimą dėl kiaulių maro „Beržų komplekse“ atliekantys prokurorai tyli – Kauno apygardos prokuratūra nei apie tyrimo baigtį, nei apie jo terminus nekalba.

Padarinius jaučia ik šiol

Nežinia dėl kiaulių maro kelia nerimą ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriui Algiui Baravykui: „Turėtų būti garsiai įvardyta tikėtina kiaulių maro priežastis. Tačiau dabar tyrimas lyg nurimęs, niekas nieko nežino.“

Kiaulių maro padarinius iki šiol jaučia visi šalies kiaulių augintojai, jas eksportavę į Rusiją. Po maro protrūkio Rusija gyvų kiaulių įvežti iki šiol neleidžia, o atsakingos Lietuvos institucijos nerodo didelės iniciatyvos.

„Turėtų būti ne formalus susirašinėjimas, o aktyvesnės derybos dėl eksporto į Rusiją atnaujinimo. Už tarptautinę prekybą, eksporto plėt­rą yra atsakingos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija. Kodėl eksportas į Rusiją nėra atnaujinamas, nesuprantame, juk veterinarinių priežasčių nėra, kiaulių maro židinys pašalintas“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojai viliasi, kad derybos galėtų įvykti netrukus Vokietijoje vyksiančios parodos „Žalioji savaitė“ metu, nes ten dalyvaus ir aukšti įvairių šalių tarnybų bei ministerijų specialistai.

Tikisi atnaujinti eksportą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Alionienė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo pat oficialaus Europos Komisijos taikytų apribojimų eksportuoti kiaules ir kiaulienos produktus atšaukimo aktyviai derasi ir dėl leidimo atnaujinti kiaulių eksportą į Rusijos Federaciją.

Galime tik patvirtinti, kad Lietuva nemato kliūčių, galinčių sutrukdyti panaikinti kiaulių ir kiaulienos produktų eksporto apribojimus. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybai nuolat pateikiama išsami informacija apie klasikinio kiaulių maro likvidavimą Lietuvoje.

Sausio 20–29 d. Berlyne vyksiančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje-mugėje „Žalioji savaitė 2012“ žemės ūkio ministras K.Starkevičius ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius yra numatę aukščiausio lygio susitikimą su Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovais. Susitikimo metu vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų – kiaulių eksporto atnaujinimas. Tikimasi, kad šis susitikimas padės aiškiau numatyti Rusijos poziciją dėl apribojimų panaikinimo ir eksporto atnaujinimo terminų.

• Klasikinis kiaulių maras Jonavos bendrovėje „Beržų kompleksas“ kilo pernai vasarą. Dėl ligos protrūkio teko numarinti 24 tūkst. kiaulių.
• „Beržų komplekse“ kilęs kiaulių maras persimetė ir į kai kurias gretimas fermas – jose sunaikinta apie 7 tūkst. kiaulių.
• Apskaičiuota, kad dėl uždrausto eksporto į Rusiją tuo metu kiaulių augintojai Lietuvoje vien kas mėnesį patirdavo iki 5 mln. Lt nuostolių.
• Prieš tai klasikinis kiaulių maras Lietuvoje buvo nustatytas 2009 m.
• Vienas iš bendrovės „Beržų kompleksas“ akcininkų – buvęs premjeras Adolfas Šleževičius.
 • Lietuviai į Rusiją gali vežti mėsą (išskyrus mėsą iš Kauno apskrities kiaulių augintojų fermų), tačiau gyvų kiaulių ir kiaulienos eksportas palyginti su eksportu iki kiaulių maro protrūkio skiriasi dešimteriopai.
• Laikinas gyvų kiaulių ir kiaulienos eksporto į Rusiją sustabdymas Lietuvos kiaulių augintojams yra itin svarbus: 2010 m. į Rusiją išvežta gyvų kiaulių už 102 mln. Lt (apie 250 tūkst. kiaulių), o kiaulienos – už 7,6 mln. Lt.
 Didžiausias gyvų kiaulių eksportas į Rusiją buvo 2009 m. – jų išvežta net 43 tūkst. Vėliau, Rusijai įvedus didesnius muitus, iš Lietuvos buvo įvežama mažiau kaulių.
• Užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos kiaulių augintojai jas veža į Lenkiją ir Latviją.