Sėją vėlina šlapios dirvos

Nedaug pavasarinės sėjos

„Pagaliau gamta atsisuko į mus. Mūsų krašte sąlygos buvo geros, tad visi, kas netingėjo, jau pasisėjo. Mūsų ūkyje nedaug pavasarinės sėjos ir buvo: stengiamės kuo daugiau (iki 70 proc.) sėti žieminių kultūrų“, – geros nuotaikos nestokojo vienas stambiausių Lietuvos grūdų ir rapsų augintojų Zigmantas Aleksandravičius.

Ūkininkas pasėjo apie 200 ha kviečių ir tiek pat vasarinių rapsų. Nors iš eilės dvi žiemas pražuvus žieminiams rapsams žemdirbiai patyrė daug nuostolių, Kupiškio rajone ūkininkaujantis augalininkystės ūkio savininkas pernykštį rudenį nepabūgo jų pasėti 700 ha. Ir neapsiriko.

„Mums didelė šventė – visi rapsai gražiai peržiemojo. Dveji ankstesni metai buvo labai liūdni, o šiemet tokie rapsai, kokių dar neturėjome. Ūkininkai per anksti norėjo nurašyti žieminius rapsus“, – dėstė Z.Aleksandravičius. Kupiškėno laukuose jau sudygo pirmos sėjos vasariniai kviečiai ir rapsai. „Jei savaitgalį palis, bus puiku“, – džiaugėsi grūdų ir rapsų augintojas.

Laukuose balos

Tame pačiame rajone ūkininkaujantis Jonas Pakalnis baigia pasėti per 600 ha javų, o vasarinių rapsų sėja dar tik įpusėjo. „Dar šlapios dirvos. Todėl sėja šiemet vėluoja gerą savaitę. Rapsus turėtume suspėti į dirvą suberti iki gegužės 10 d. Mūsų zonoje taip rekomenduoja ir mokslininkai“, – aiškino stambaus augalininkystės ūkio savininkas. Anot ūkininko, balos laukuose susidarė ir dėl gausių kritulių, ir dėl galimų melioracijos problemų. „Grioviai apaugę, nėra gero pralaidumo. Savo jėgomis kertame krūmus, valome griovius“, – pasakojo J.Pakalnis.

Ne tokia sklandi sėja ir Joniškio rajone. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio rajono biuro augalininkystės konsultantės Rimos Balsytės, į kai kuriuos laukus dar negalima įvažiuoti. „Šiemet situacija gana įdomi: šlapia tuose laukuose, kur anksčiau balų nebūdavo. Tai gali būti ir dėl melioracijos problemų, ir dėl sugadintos dirvos struktūros. Prieš dvejus metus buvęs staigus atlydys pakenkė dirvai. Kol nelijo, atrodė, viskas gerai. Smarkesnis lietus suplakė dirvą, todėl daug kur tvyro balos“, – aiškino ji. Pasak augalininkystės konsultantės, dėl tokių sėjos trikdžių žemdirbiai per daug nesikremta. Ūkininkai patenkinti, kad šiemet nereikia atsėti žiemkenčių. Du ankstesnius pavasarius buvo daugybė darbų ir nuostolių, nes kai kur teko atsėti kone visas iššalusias žiemines kultūras. Šiemet išaugus degalų, trąšų kainoms ir kitoms sąnaudoms, atsėti jas būtų itin nuostolinga.

Būsimas derlius jau parduotas

Ne vienas ūkininkas jau žino, kam ir už kiek parduos ką tik pasėtų ir žieminių kultūrų derlių. J.Pakalnis pagal išankstines sutartis parduoda visus auginamus salyklinius miežius ir maždaug trečdalį rapsų bei kviečių. Ūkininkas linkęs išskaidyti derliaus pardavimo riziką. „Jau sudarytos 500 t kviečių ir 300 t rapsų pardavimo sutartys. Pasirašyti sutartis dėl kitos derliaus dalies rizikuoti nerekomenduojama, nes sunku nuspėti, koks bus derlius, ar pasėlių neiškuls kruša ar liūtis. Neįvykdžius sutarčių, grėstų nemenkos baudos. Kita priežastis – galimi kainų pokyčiai“, – aiškino grūdų ir rapsų augintojas.

Anot ūkininko, dabar už salyklinius miežius ir rapsus siūlomos neblogos kainos, tačiau kviečių galėtų būti geresnės. „Už ekstra klasės grūdų toną moka tik 680 Lt, o už žemesnės klasės – dar mažiau. Sąnaudos išaugusios, tad ir kainos galėtų būti aukštesnės“, – samprotavo J.Pakalnis.

Rizikuoti nebijo ūkininkas Z.Aleksandravičius. Išankstines sutartis jis sudarė net maždaug 60 proc. būsimo derliaus. „Rapsų kainos labai geros – apie 1 600 Lt už toną. Manau, kad klysta tie, kurie dabar nenori už tiek parduoti. Juk esame rapsus pardavinėję ir už 850 Lt už toną“, – teigė grūdų ir rapsų augintojas. Kupiškėno įsitikinimu, nereikia baimintis išankstinių sutarčių ir įsipareigojimų. „Šiandienos rapsų ir grūdų supirkimo kainos padengia didesnes išlaidas ir žada pelną. Tik, žinoma, rapsų reikia gauti 3 t iš hektaro, o kviečių – bent 5 t“, – pastebėjo Z.Aleksandravičius.