Pasirašytos sutartys su bankais dėl lengvatinių paskolų žemdirbiams

Šie bankai teiks lengvatinius kreditus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM patvirtintiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonėse – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.

Žemės ūkio ministras šiandien vykusioje spaudos konferencijoje įteikė pirmąsias pasirašytas sutartis bankų „Snoras“, UAB Medicinos, AB Parex, AB Šiaulių, AB Ūkio bankas atstovams. Dar šią savaitę sutartys bus pasirašytos su AB DnB NORD, AB SEB ir AB „Swedbank“ bankais, su kuriais baigiamos derinti paskutinės detalės.

Iš viso Paskolų fondo skelbtame konkurse dalyvavo devyni bankai, iš jų atrinkti aštuoni, kuriems pirmajam etapui – 2009 metams – suteikiama 100 mln. Lt tikslinių paskolų teikti lengvatinius kreditus ūkio subjektams, dalyvaujantiems minėtose KPP priemonėse. Paskolas gali gauti ūkininkai, norintys modernizuoti savo valdas, ir žemės ūkio įmonės, numačiusios didinti perdirbamų žemės ūkio produktų pridėtinę vertę. Paskolos teikiamos litais ir eurais investiciniams projektams įgyvendinti, bet ne apyvartinėms lėšoms.

Tikslas padėti žemdirbiams - pasiektas

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė, jog siekiant sukurti palankesnes žemės ūkio sektoriaus finansavimo galimybes, paspartinti Kaimo plėtros programos lėšų įsisavinimą, didinti paramos sklaidą, Žemės ūkio ministerija pagal KPP nuostatas įkūrė Paskolų fondą, o jo valdytoju paskyrė UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą“ (ŽŪPGF). Paskolų fondas veikia kaip atskira finansinė grupė (atskiras apskaitos vienetas) finansų įstaigos ŽŪPGF sudėtyje.

Iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) bei valstybės biudžeto lėšų Paskolų fondui numatyta skirti 450 mln. Lt. Fondo biudžetą sudaro Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšos (atitinkamai 75 ir 25 proc.). Ši suma keliais etapais bus paskirstyta bankams, kurios lėšas lengvatinėmis sąlygomis perskolins galutiniams kreditų gavėjams – ūkininkams ar perdirbėjams. Jiems bus lengviau bankams grąžinti paskolas, nes palūkanos už jas bus mažesnės negu esančios rinkoje.

„Lietuvos žemės ūkio ministerija pirmoji iš visų Europos Sąjungos šalių ėmėsi iniciatyvos padėti savo ūkininkams ir perdirbėjams, kurie norėjo gauti ES paramą investiciniams projektams plėtoti, tačiau dėl finansinės krizės negalėjo gauti iš bankų paskolų arba jos buvo teikiamos tik su labai didelėmis palūkanomis. Dar šių metų pradžioje kreipėmės į Europos Komisiją, kad mums būtų leista taikyti vadinamąsias finansų inžinerijos – paramos paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis – priemones“, – paaiškino ministras K.Starkevičius. Jis džiaugėsi, kad į visos šalies ekonomiką per žemės ūkio sektorių įsilies naujo, šviežio kraujo. „Tai ir yra svarbiausias šio Paskolų fondo tikslas“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.

ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė atkreipė būsimųjų fondo klientų dėmesį į tai, jog nedidelės bus ne tik palūkanos, bet ir administravimo mokestis, kuris neviršys 0,5 proc. nuo paskolos dydžio. „Su bankais ir Nacionaline mokėjimo agentūra suderinome lanksčią, operatyvią ir paprastą administravimo tvarką. Pareiškėjui kreipusis į banką, atsakymas dėl paskolos teikimo jam bus duotas ne vėliau kaip per du mėnesius“, – pažymėjo kanclerė.

Paskolų dydis ir trukmė

Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ mažiausia teikiama paskolos suma siekia 10 358 Lt (3 tūkst. eurų), didžiausia – 1 035 840 Lt (300 tūkst. eurų). Pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paskolos suma negali būti didesnė kaip 13 811 200 Lt (4 mln. eurų), o paskolos suma pieno kooperacijai skatinti gali siekti 34 528 000 Lt (10 mln. eurų).

Bankai paskolas galutiniams naudos gavėjams pagal minėtąsias KPP priemones suteiks ne ilgesniam kaip 7 metų, o pieno gamintojų kooperacijai – 10 metų laikotarpiui.

Žemės ūkio sektorius ES lėšas panaudoja sėkmingiausiai

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas atkreipė spaudos konferencijos dalyvių dėmesį į tai, jog pastarosiomis dienomis ministerija susilaukia nepelnytos kritikos, jog žemės ūkis esąs finansuojamas geriau negu kitos šalies ūkio sritys. „Noriu pabrėžti, kad mes tiesiog vykdome Vyriausybės programą, kurioje numatyta, kad Europos Sąjungos pinigai turi pasiekti Lietuvą kaip galima greičiau ir jie turi būti panaudoti kaip galima efektyviau. Mes dirbame savo darbą ir pasiekti rezultatai mus tikrai džiugina. Per 7 metus, kai Lietuva pradėjo gauti ES paramą, ja pasinaudojo tik apie 2 tūkstančiai šalies ūkių. Tuo tarpu vien nuo šių metų kovo mėnesio, kai supaprastinome paramos teikimo procedūras ir finansinė pagalba tapo dar labiau prieinama, gauta apie 3 tūkstančiai paraiškų. Tikimės, kad finansų inžinerijos priemonė, leidžianti teikti lengvatines paskolas su mažomis palūkanomis, paskatins žemdirbius ir perdirbimo įmones dar aktyviau naudotis ES parama”, – pabrėžė viceministras.

A.Macijauskas paaiškino, jog žemės ūkio sektoriaus biudžetas išaugo todėl, kad įsisavinant ES lėšas, būtinas bendrafinansavimas iš nacionalinio biudžeto. „Mūsų sektorius sunkmečio sąlygomis parodė besąs labai gyvybingas – žemės ir maisto ūkio dalis bendrajame šalies vidaus produkte ir eksporte yra žymiai išaugusi. Sėkmės, įsisavinant europines lėšas, norėčiau palinkėti ir kitiems sektoriams“, – apibendrino viceministras A.Macijauskas.

Žemės ūkio ministerijos informacija