Morkas puola ir ligos, ir kenkėjai

Karščiai nepatinka

Vegetacijos metu morkoms augti palankiausia 15–20 0C temperatūra. Karšti orai, kai dieną temperatūra būna iki 25–30 0C, labai nepalankūs morkoms. Subrendusioms, neišrautoms iš dirvos morkoms nepakenkia iki minus 6 0C vienkartinė trumpalaikė šalna. Tačiau šalnoms užsitęsus suskyla šakniavaisių galvutės, morkos blogai laikosi saugyklose.

Intensyviai formuojantis šakniavaisiams, drėgmės kiekis dirvoje turi būti optimalus, nes kai jos trūksta, išauga daug smulkių, deformuotų šakniavaisių, o esant jos pertekliui morkos skilinėja. Dėl aukšto gruntinio vandens lygio morkos blogai auga, jų šaknys tampa kuokštinės.

Antroje vegetacijos pusėje, šakniavaisiams bręstant, karotinui, cukrui ir kitoms medžiagoms kaupiantis šak­niavaisiuose, labai svarbu, kad orai būtų saulėti, o dirvoje pakaktų kalio bei mikroelementų – boro, geležies, sieros, mangano ir molibdeno.

Papildomas tręšimas fosforo trąšomis turi įtakos ne tik derliui, bet ir produkcijos kokybei. Augalai greičiau subręsta, būna atsparesni ligoms, šak­niavaisiai geriau laikosi žiemą. Kalis dalyvauja fotosintezėje, padeda kauptis vitaminams, aktyvina įvairių fermentų veiklą, todėl šakniavaisiai geriau išsilaiko žiemą. Boro ir molibdeno trąšos pagerina morkų laikymąsi.

Didesnis dėmesys išvaizdai

Lietuvoje auginamos visų ankstyvumo grupių morkos. Labiausiai mėgstamos ir vertinamos Nantes tipo morkos. Tai cilindrinės, 16–20 cm ilgio, bukais galais, ryškios oranžinės spalvos morkos. Pastaraisiais metais svarbu ne tik šakniavaisio forma, spalva, bet ir odelės lygumas. Dauguma morkų realizuojamos plautos, todėl jų odelė turi būti lygi, be įspaustų akučių.

Auginant morkas, taikomos pagrindinės agrotechninės priemonės – sudaromos palankios augimo sąlygos, teisingai parenkama sėjomaina (morkas į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų), sėjama sveika, ištirta, beicuota sėkla, tinkamai tręšiama, rudenį nuėmus derlių pašalinamos ir sunaikinamos visos augalų liekanos. Pagrindiniai morkų pasėlių priežiūros darbai yra naikinti piktžoles ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų. Piktžolės naikinamos naudojant tinkamus herbicidus ir purenant tarpueilius.

Serga masiškai

Karšti orai (28–34 0 C) ir drėgmės perteklius labai nepalankūs morkoms augti. Būtent šių metų neįprastos klimato sąlygos paspartino ligų plitimą, o jį sustabdyti buvo itin sudėtinga. Dėl nepalankių orų morkos masiškai serga alternarioze (Alternaria dauci). Ant apatinių lapų atsiranda netaisyk­lingų rudų dėmių su vos matomomis žalsvai juodomis apnašomis. Dėmės greitai plinta ir apima visą lapą. Tokie lapai nudžiūsta.

Ant laikomų saugyklose šakniavaisių galvučių, šonų, rečiau ant smaigalio pasirodo apskritos arba netaisyklingos juodos įdubusios dėmės, kurios plinta morkų paviršiuje ir viduje. Jos apsitraukia tamsiomis konidijakočių apnašomis. Pūvančios morkos nesuminkštėja, lieka kietos, sausos. Ligai plisti geros sąlygos tada, kai per aukšta temperatūra, didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Optimali temperatūra grybui vystytis + 28 0 C.

Sergančių morkų pasodai arba visai nesulapoja, arba iš jų išauga silpni, pageltę, po kiek laiko nudžiūstantys augalai. Vėliau susirgę sėklojai gali nenudžiūti. Jų žiedynai apsitraukia tamsiomis apnašomis, išauga nelabai daigios, apsikrėtusios sėklos. Morkų alternariozę platina oro srovės, lietus, vabzdžiai. Liga plinta ir per dirvą.

Didžiausi kenkėjai – amarai

Patartina laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų, ypač sėjomainos, auginti rajonuotų, atsparių veislių morkas, o žiemai atrinkti sveikus šakniavaisius ir tinkamai juos laikyti.

Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia nupurkšti morkas fungicidais, nes dabar pats intensyviausias jų šakniavaisių augimas. Kuo ilgiau išsaugosime sveiką lapiją, tuo gausime didesnį ir sveikesnį šakniavaisių derlių. Rekomenduojama purkšti sisteminiais fungicidais: Signum (0,8–1 kg/ha) ir Amistar R 250 SC (0,8 l/ha). Išpurškiamo tirpalo norma – 400–500 l/ha. Purškimus reikia kartoti kas 10–14 dienų. Išlaukos laikotarpis – 10 dienų. Purkšti ne žemesnėje kaip + 10 0 C ir ne aukštesnėje kaip + 25 0C temperatūroje. Nerekomenduojama purkšti esant labai sausiems orams. Nepurkšti esant gausiai rasai, kada lašai gali nutekėti nuo lapų. Praėjus 2 valandoms po purškimo, lietus fungicido veiksmingumui įtakos neturi.

Vieno sezono metu nenaudokite to paties fungicido daugiau kaip 2 kartus.

Iš kenkėjų šiuo metu morkoms labiausiai kenkia šakniniai amarai. Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5–1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė – juoda, pilvelio viršutinė dalis – žalia. Jie masiškai pradeda kenkti, kai atvėsta orai.

Pastebėjus ant morkų amarų, pasėliai kas 20 dienų purškiami sisteminiu insekticidu Proteus (0,75 l/ha). Purškimo metu svarbu nenumažinti vandens kiekio, jis parenkamas pagal lapijos gausumą 300–500 l/ha, kad būtų pakankamai sudrėkintas paviršius.

Alma Mažeikaitė

Agronomė