Mažų paukštelių didelė nauda

Ne tik dėl grožio

Pirma naminių putpelių veislė išvesta Japonijoje. Paukštininkystės ūkiuose auginamos Kalifornijos, estiškos, prancūzų didžiosios, angliškos baltosios. Labiausiai paplitusios japoniškos putpelės. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovė Aldona Miliuvienė pabrėžė, kad, skirtingai negu kitų vištinių paukščių, putpelių patelės yra sunkesnės už patinėlius. Pjauti skirtos putpelių patelės sveria 170–190 g, patinėliai – 150–165 g, prancūzų didžioji užauga iki 300 g. Šių paukščių gyvenimo trukmė – iki 5,5 metų. Patelės bręsta sparčiai ir kiaušinius pradeda dėti nuo 45–47 dienos. Laikomos narveliuose gali padėti iki 320 kiaušinių per metus. Pasak pašnekovės, mėsai auginamos prancūziškos, kiaušiniams – japoniškos ir estiškos putpelės, grožiui – Kalifornijos putpelės. Dviejų mėnesių paukščiai jau tinka mėsai.

Judrūs, vadinasi, sveiki

Norintiesiems auginti šiuos mažus judrius paukštelius, A.Mi­liuvienė patarė atsakingai rinktis jauniklius. „Sveikų putpelių akys yra skaidrios, be traiškanų, kojos taip pat be pakitimų, ant jų neturėtų būti gumbelių, žaizdelių, snapas sausas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pilvą. Sveiko paukščio jis didelis ir minkštas, sergančio – įdubęs arba smarkiai išsipūtęs“, – sakė ŽŪR atstovė. A.Miliuvienė pabrėžia, kad neverta pirkti netvirtai stovinčių ant kojų, šlubčiojančių, vangiai reaguojančių į aplinką paukščių. Sveiki jaunikliai turi būti aktyvūs.

Mėgsta šilumą

Putpeles galima auginti nedideliame narve. Jeigu paukščiai bus apgyvendinti erdviuose narvuose, jie gali jaustis nejaukiai, nedėti kiaušinių. A.Miliuvienė rekomenduoja narvo sienelėms naudoti metalinį tinklą iš 2,5–3 mm vielos su 20 mm tarpais, grindims – standų, tankesnį (10×10 mm) tinklą.
Narvelio grindis patariama daryti su nuolydžiu, kad padėti kiaušiniai nuriedėtų į vieną vietą ir paukščiai jų nesutrintų. Po grindimis būtina padėti talpyklą išmatoms, patiesti popieriaus ir juos kasdien keisti. Narvelyje būtina įrengti girdyklą, pastatyti dubenį su smėliu. „Jeigu putpeles norėsite auginti dėl kiaušinių, viename narvelyje apgyvendinkite 2–3 pateles ir vieną patinėlį“, – pridūrė ŽŪR atstovė. Putpelių patelės bijo šalčio. Joms auginti tinkamiausia šviesi, šilta, nuo skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių apsaugota vieta. Tamsioje vietoje putpelės nustoja dėti kiaušinius. Ryškioje šviesoje paukščiai būna neramūs, puola vienas kitą. Esant tokioms sąlygoms patariama dieną narvą uždengti tankesniu audiniu.

Lesalus būtina subalansuoti

Putpelių patelėms per parą turėtų tekti po 20–30 g lesalo tris kartus per dieną. Putpelėms tinka mišiniai, skirti vištaitėms arba vištoms dedeklėms. Mišiniuose neturėtų trūkti baltymų. Jeigu lesalas bus nekokybiškas, patelės dės mažesnius kiaušinius, išbluks plunksnų raštai arba jos pradės kristi. Pasak A.Miliuvienės, kartą per savaitę vyresnėms nei mėnesio putpelėms reikia duoti smulkaus žvyro, o dedeklėms – lygiomis dalimis žvyro ir maltų kriauklių ar kreidos mišinio. Šie paukščiai mėgsta daržoves, dilgėles, varškę, avižų želmenis. Jie mielai lesa sliekus. Svarbu, kad putpelėms paruoštas lesalas būtų nei per tirštas, nei per lipnus ir nesuklijuotų snapų.

Perlinės vištelės nemėgsta drėgmės

Lietuvoje paukštininkai laiko pilkąsias perlines vištas, vadinamas patarškomis. Suaugusios sveria apie 2 kilogramus. Kiaušinius pradeda dėti sulaukusios 7–8 mėnesių. Per metus pilkosios perlinės vištos padeda nuo 80 iki 100, Zaborsko baltakrūtinės iki 200 kiaušinių. „Šios vištos turi daug laukinių paukščių savybių, todėl nenoriai deda kiaušinius lizduose, padarytuose gerai matomose vietose. Išperėjusios jauniklius perlinės vištos tampa agresyvios. Nors jos labai jud­rios, smalsios, draugiškos, tačiau vištidėje jas geriau laikyti atskirai nuo kitų paukščių“, – pabrėžė pašnekovė. Perlinės vištos mėgsta šviesą, todėl vištidėse būtini langai. Laktas reikia pritvirtinti 40–50 cm aukštyje. Lizdus geriausia įrengti tamsesnėje vištidės vietoje palei sieną. Šie paukščiai pakenčia vėsą ir karštį, tačiau neatsparūs drėgmei.

Pasak pašnekovės, suaugusiems paukščiams patartina duoti lesalų, skirtų dėsliųjų veislių vištoms. Rekomenduojami susmulkinti žalumynai (žolė, kiaulpienės, salotų lapai), kiaušinių lukštai, kriauklės, kreida. Vištidėje turi būti dubuo su švariu vandeniu, kurį būtina kasdien pakeisti, taip pat indas su smulkiu žvyru arba smėliu.