Kova su spekuliacija gali sutrikdyti ūkininkų darbus?

Pakeitimais siekiama nustatyti, kam turėtų būti teikiama žemės sklypo įsigyjimo pirmenybės teisė. Vienas iš Vyriausybės siūlymų yra pirmenybės teisę suteikti sklypo bendraturčiui,  po jo – valstybei, tada kaimynui. Tik po to sklypas būtų parduodamas sklypo naudotojui. Be to, sklypo pirkėjas privalėtų būti žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdęs bent metus ir pardavęs bent pusę produkcijos.

„Šie pakeitimai gerokai apsunkintų ūkininkui, metų metus dirbusiam ir puoselėjusiam žemę, jos įsigijimą, - teigia „Agro MT“ direktorius Marius Žutautas – Vyriausybės veiksmai šiuo atveju ūkininkams nepadės, o apsunkins jų veiklą“.

Žemdirbių atstovai laikosi nuomonės, kad valstybė eilėje turėtų būti paskutinė, o pirmenybė eilės tvarka pirmiausia turėtų būti teikiama žemės sklypo bendraturčiams, kaip šiuo metu įtvirtinta Civiliniame kodekse,  žemės sklypo naudotojams. Taip pat siūloma pakeisti ir pirkėjui keliamus reikalavimus: nuo 1 (sąlyginai) iki 30 hektarų žemės sklypą perkantis ūkininkas turėtų būti įregistravęs ūkį ir turėti profesinių įgūdžių bei praktinio ūkininkavimo patirtį; daugiau nei 30 hektarų žemės ūkio paskirties sklypo pirkėjas dar privalėtų turėti aukštesnįjį ar aukštąjį žemės ūkio specialybės išsilavinimą.

„Ši situacija primena žemės suvalstybinimą po „žemės nuosavybės atstatymo“, nes žemės sklypų pirkimas sukurtų papildomą biurokratinę naštą valdas plečiantiems ūkininkams, o grėsmė, jog žemes supirks spekuliantai dėl atsiradusių neaiškumų tik padidėtų“, - teigia M. Žutautas.

Pasak jo, siekant, kad kiltų žemės ūkio paskirties sklypų vertė, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Sąjungos išmokų didinimui, o šiuo metu inicijuojami pakeitimai tik nukreipia dėmesį nuo šios problemos.