Jei pernai sausį-kovą importuota mėsa sudarė tik 10 proc. perdirbimo įmonių žaliavos, tai šiemet ji siekė jau 53 proc. http://icompas.ru nuotr.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Ukraina importavo 25 tūkst. tonų kiaulienos, tai yra net penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mat tapusi PPO nare, šalis buvo priversta plačiau atvėrti savo sienas mėsos importui. Daugiausia mėsos įvežta iš Brazilijos ir Lenkijos, praneša Ukrainos žemės ūkio konfederacija.
Konfederacijos eksperto Aleksandro Jaroslavskio nuomone, pagrindinė ženkliai padidėjusio importo priežastis - Ukrainos įstojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Tapusi PPO nare, šalis buvo priversta plačiau atvėrti savo sienas mėsos importui.
Kita priežastis - brangi vietinė mėsos žaliava, todėl perdirbėjai yra priversti remtis pigesne įvežtine produkcija.
Per pirmą metų ketvirtį perdirbėjai supirko 88,2 tūkst. t vietinių augintojų mėsos, tai yra 44 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. Jei pernai sausį-kovą importuota mėsa sudarė tik 10 proc. perdirbimo įmonių žaliavos, tai šiemet ji siekė jau 53 proc.
A.Jaroslavskis prognozuoja, kad didžioji dalis vietinių augintojų pagamintos mėsos pasieks pirkėjus per turgavietes ir nedideles parduotuves, o importinė mėsa - dešrų, konservų pavidalu - per mažmeninės prekybos tinklus.
Didėjant infliacijai, mėsa ir jos gaminiai turėtų brangti.
Bendrovė „Kaišiadorių paukštynas“ atidarė naują paukštienos pakavimo liniją - vištiena bus pakuojama be apsauginių dujų.
Dėl lietingo pavasario bei vėsios vasaros pradžios svarbiausių grūdinių kultūrų branda vėluoja 7–10 dienų. Tiek laiko užsitęsė ir pasėlių priežiūros darbai. Atrodė, kad derliaus nuėmimas taip pat vėluos. Tačiau karšti orai daug ką pakeitė.
Mėsinių galvijų augintojų, pieno gamintojų ir kiaulių augintojų asociacijos skambina pavojaus varpais– Lietuvoje sparčiai mažėja auginamų gyvulių. Mėsos perdirbimo įmonėms pradeda trūkti žaliavos.
Lietuvoje rengiama nauja žemės mokesčio skaičiavimo metodika, pagal kurią žemės mokestis būtų skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės remiantis žemės verčių žemėlapiais, ūkininkams kelia nerimą. Palyginus vidutines žemės rinkos vertes su "nominaliomis", matyti, kad teritorijose prie didžiųjų miestų žemės vertės stipriai skiriasi.
Žemės ūkio ministerija siūlo iki 3,5 proc. tiesioginių išmokų (TI) nukreipti probleminiams žemės ūkio sektoriams paremti.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 11 procentų.
Šiai institucijai pavesta vykdyti žemės reformą, baigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse bei nuosavybės teisių atkūrimą į miestuose esančią žemę. Nuo šiol didžioji dalis sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis bus priimama savivaldybių (rajonų) teritorijose esančiuose NŽT teritoriniuose padaliniuose. „Vežti dokumentų į apskričių centrus ar į Vilnių nereikės. Sutrumpės ir laikotarpis nuo prašymo įsigyti žemės nuosavybėn ar nuomoti pateikimo iki sprendimo priėmimo“, – tikina žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Kiekvienais metais grūdų augintojai sprendžia lygtį su daugybe nežinomųjų – kiek prikuls, kokia bus grūdų kokybė, kokios bus jų supirkimo kainos. Prognozuoja ir valdininkai, ir specialistai, ir grūdų supirkėjai, o štai ūkininkams paliekama galimybė pasirinkti – parduoti visą derlių ar palaukti palankesnio laiko.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, šiųmetis derlius bus nemažesnis nei pernai, kai prikulta apie 3,4 mln. tonų grūdų. Tik kai kuriuose rajonuose mokslininkai prognozuoja kiek mažesnį žieminių kviečių derlių, tačiau vasarinių kviečių, vasarinių ir žieminių rapsų derliaus tikimasi gero.
Lietuvoje padaugėjo ūkių, kuriuose auginamos avys, padidėjo ir avių skaičius.
Vienas stambiausių Lietuvos ūkių - AB „Agrowill Group“ – stebėdama pasaulines grūdų kainų kilimo tendencijas, šiemet iš grūdų tikisi uždirbti iki 15 proc. daugiau nei buvo numatyta biudžetuose metų pradžioje.
Literatūroje nurodoma, kad dėl įvairių ligų netenkama 25–75 proc. lubinų grūdų derliaus. Lietuvos žemdirbystės institute 2008–2009 m. buvo atlikti tyrimai, siekiant lubinų pasėliuose nustatyti grybinių ligų riziką bei jų prevencines apsaugos priemones ir įvertinti jų ekonominį efektą.
Liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-637 žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino Pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo 2009–2010 kvotos metams tvarką. Kvotos bus skiriamos tiems pieno gamintojams, kurie 2009–2010 kvotos metais viršijo savo kvotą (skiriama tiek, kiek viršijo) arba pardavė daugiau kaip 500 kg pieno be kvotų (skiriama tiek, kiek pardavė pieno).
„Visus ūkininkus jaudina, o svečius iš užsienio stebina, kad Lietuvoje, kuri prisistato kaip žemės ūkio kraštas, yra tiek daug apleistų žemių“,– teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis mano, kad nuo kitų metų pradėjus taikyti diferencijuotą žemės mokestį apleistų žemių savininkai bus priversti imtis žemės ūkio veiklos arba išnuomoti žemę tiems, kurie joje nori dirbti.
Nedarbui gerinant rekordus, žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirma (Šiaulių r.) vadovas Arūnas Grubliauskis kelia darbininkų stygiaus problemą.
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pripažįsta, kad žemės ūkio ir maisto pramonės plėtrai sąlygos yra palankios. Tačiau drauge perspėja: ar išsipildys optimistinės prognozės, lems šalies gebėjimas pasinaudoti palankiomis sąlygomis.
Lietuvos rinkoje kviečiai birželio pabaigoje buvo superkami vidutiniškai po 462,9 lito už toną - 15,2 proc. didesne kaina negu gegužės pabaigoje.
Valstybės įmonėje "Pieno tyrimai" per šių metų pirmąjį pusmetį iš Latvijos ūkininkų surinko daugiau kaip 30,3 tūkst. pieno mėginių tyrimams, už atliktus darbus gavo daugiau kaip 74,2 tūkst. litų pajamų.
Ankstyvųjų bulvių augintojai šiemet nesiskundžia derliumi ir kainomis, tačiau priekaištauja prekybos tinklams, kad iš jų nupirktos šviežios bulvės ant prekystalių patenka tik po 3–5 dienų, todėl jos praranda patrauklią išvaizdą ir tampa mažiau konkurencingos.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino Pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo 2009–2010 kvotos metams tvarką.
Vieninteliai Baltijos šalyse bizonus Kelmės rajone auginantys sutuoktiniai lietuvė Audra ir vokietis Rolandas Schelenz puoselėja planus, kad ir Lietuvoje netrukus bus galima paragauti pasakiškai skanios laukinių milžinų mėsos.
Šiemet už medų greičiausiai teks mokėti brangiau nei pernai. Bitininkai sako žiemą netekę daug bičių šeimų, o lietingas pavasaris nebuvo palankus medui nešti.
Mėsos (išskyrus paukštieną) gamyba šių metų sausio-gegužės mėnesiais Lietuvoje sumažėjo 3 proc.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institute trečiadienį lankytojus jau penktąjį kartą pakvietė žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2010“.
Kelmės rajono Labūnų kaimo ekologinio ūkio savininkės Onos Urbonienės teigimu, vanduo kasmet užkariauja vis daugiau jos žemės.



















Facebook
iGoogle
El. paštas: