Kaip atsikratyti fiktyvių kooperatyvų?

Palinkėjo vilkui prižiūrėti aveles

 Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė tikino, kad iš 2011 m. pripažintų 45 kooperatyvų net 14 teturėjo po 5 narius, t. y. tiek, kiek reikalaujama pagal įstatymus. „Šia prasme įstatymų jie nepažeidžia, tačiau sunku įsivaizduoti kooperatyvą, kai jame yra 5 nariai, o pienas superkamas iš 100 ar daugiau žemdirbių. Labiau tikėtina, kad tai – uždaroji akcinė bendrovė, kurią įsteigė akcinė pieno perdirbimo įmonė. Naujiems nariams į tokį kooperatyvą durys uždarytos, kad nereikėtų dalytis ES parama ir pelnu“, – svarstė ji.

Asociacijos vadovė prisipažįsta, kad neturi net apytikslės informacijos apie fiktyvių kooperatyvų paplitimą, tačiau naiviai tiki, jog Žemės ūkio ministerija giliau paanalizuos susidariusią padėtį ir imsis priemonių. Toks palinkėjimas labiau tiktų vilkui, kad jis išsamiau pasidomėtų, kaip sekasi avelėms. Kas jau kas, bet „Kooperacijos kelio“ vadovė turėtų žinoti, kad ne kas kitas, o būtent Žemės ūkio ministerija ir pripažįsta kooperatyvus arba jų nepripažįsta. Taigi jei pripažįsta, tai neverta tikėtis, kad ji save ir kritikuos.

Metai bėga, o problemos lieka

 Apskritai siūlymai tobulinti kooperatyvų pripažinimo taisykles jau įgriso. Net kyla įtarimų, kad iš tikrųjų taip tik kalbama, bet realiai nenorima nieko nuveikti. Štai ir šis ŽŪR renginys priminė įvykusį prieš ketverius metus. Pasikeitė tik kai kurių apskritojo stalo dalyvių pareigos. Pavyzdžiui, 2008-ųjų pradžioje dabartinis ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas užėmė ŽŪR Kooperacijos plėtros komiteto vadovo vietą. Tada jis kalbėjo apie kooperatyvų pripažinimo reikšmę ir būtinumą fiktyvius kooperatyvus, įkurtus tik ES pinigams paimti, naikinti kaip didžiausius kooperacijos sistemos parazitus.

 Taigi pralėkė ketveri metai, bet padėtis nepasikeitė. Kritikuoti vadinamieji kooperatyvai kaip dirbo, taip ir dirba, ŽŪR atstovai juos kritikuoja, tačiau atėjus atestacijos laikui Žemės ūkio ministerija juos lengva ranka pripažįsta žemės ūkio kooperatyvais.

Ilgos ir painios politikų kalbos

ŽŪR pirmininkas A.Stančikas prisipažino kažkada sulaukęs vienos pieno perdirbimo įmonės pasiūlymo kurti ne savarankišką kooperatyvą „Pieno gėlė“, o kitą, kuriam rinką būtų atidavusi ir įrangą nupirkusi perdirbimo įmonė. Tik dirbk, rink pieną, jį gabenk tai įmonei – gerai pats uždirbsi ir vargo nematysi. Tačiau A.Stančikas nesusigundė viliojančiu pasiūlymu, nors, labai tikėtina, šiandien savo sąskaitoje jau turėtų ne vieną milijoną litų.

 Prisiminimai įdomūs, deja, naudos iš jų, kaip ir iš ilgai trunkančių diskusijų, nedaug. Todėl bruzdėjimu prie apskritojo stalo ūkininkai nutraukė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, kuris kooperaciją kažkodėl bandė lyginti su šeimos kūrimu, pasvarstymus. Politikas ilgą ir painią kalbą baigė užsimindamas apie kooperatyvo nario būtinumą apyvartą daryti tik per kooperatyvą, o ne kitaip. Susirinkusieji taip ir nesuprato, kas sieja šeimą su kooperatyvu: tik bendra šeimos narių apyvarta ar dar kas nors? Apibendrindamas savo kalbą, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas viltingai pasiūlė „kažką ir kažkaip keisti“.

Rezoliucija priimta, tačiau nuojauta kužda, kad ir po ketverių metų susitiksime prie tos pačios geldos.