Kaimo turizmas rengiasi iššūkiams

Plės veiklą

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė pasakojo, kad rengiami nauji asociacijos įstatai, kurie kaimo sodyboms turėtų padėti išgyventi sunkmetį. „Siūlysime gerokai išplėsti sodybų veiklą, – sakė ji. – Poilsiautojus galima pritraukti įvairiais kaimo verslais ir taip gauti papildomų lėšų: steigti senųjų amatų kiemus, duonos kepyklėles, maisto gamybos cechus, parduotuvėles.“
Tam reikės ir liberalesnių įstatymų, kad gauti leidimus papildomai veiklai neužtruktų ilgai ir nebūtų kuriami biurokratiniai barjerai.
„Taip pat Nacionalinei mokėjimo agentūrai siūlome paprastinti paramos kaimo turizmui sąlygas, – kalbėjo R.Sirusienė. – Dabar bankai šiam verslui neteikia kreditų, todėl reikia, kad ieškant savų lėšų, gaunant paramą, būtų galima skolintis ne tik iš kredito įstaigų, bet ir privačių asmenų. Juk verslo plėtrai galima skolintis iš savo giminių.“
Asociacija siūlys valstybinėms institucijoms, kurios rengia įvarius šviečiamuosius seminarus kaimo žmonėms, rinktis ne viešbučius, o kaimo turizmo sodybas.

Optimizmo nepraranda

Plungės rajone esančios sodybos „Pas tėvukus“ šeimininkė Marija Striaukienė sako neprarandanti optimizmo. „Jau turime kelis užsakymus vasarai, pas mus mėgsta lankytis vokiečiai, kitų šalių turistai. Mums geriausia reklama – geri klientų atsiliepimai, jiems patinka čia randamas jaukumas, rami kaimo aplinka, – pasakojo moteris. – Visi mūsų šeimos nariai turi kitus darbus, todėl kaimo turizmas mums – gyvenimo būdas. Kitu atveju gal ir būtų neramu.“
M.Striaukienę labiau baugina nauji mokesčiai. Nuo šių metų ir šio verslo atstovai valstybei turės mokėti 9 proc. nuo gautų pajamų. „Įsivaizduokite, kad jūs pas mane už parą sumokate 60 Lt, iš jų man reikės mokėti už elektrą, malkas, pusryčius, patalynės skalbimą, tad man liks gal kokie 20 Lt pelno, bet mokesčius turėsiu mokėti ne nuo to, kas lieka man, o nuo visos sumos.“
R.Sirusienė pridūrė, kad valstybė neturėtų taikyti vienodų mokesčių miesto ir kaimo verslui. „Juk mieste įmonės gali naudotis viešosiomis komunikacijomis, o kaime dažnas savo lėšomis turėjo atvesti elektrą, vandentiekį, tvarkyti kelią į sodybą ir panašiai, – aiškino R.Sirusienė. – Kaimo verslui visai neliks laisvų lėšų plėtrai, sąlygoms gerinti.“

Didieji persitvarko

V.Silvestravičius mano, kad kaimo turizmo rinkoje išliks tik sugebantys taupyti ir rimtai į darbą žiūrintys verslininkai. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Kėdainių rajone esančios didelės sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas Vidas Silvestravičius sakė, kad jau rengiasi mažesniam poilsiautojų srautui. „Sumažinome personalo, daugiau darbų atlieku pats su žmona, – kalbėjo verslininkas. – Visada galima rasti, kaip sumažinti išlaidas, o tuo pačiu ir paslaugos kainą. Vakaruose kaimo sodybose daug mažiau aptarnavimo, pavyzdžiui, Austrijoje kaimo turizmo sodyboje turėjome patys sutvarkyti kambarius, kitu atveju tektų papildomai mokėti. Panašūs dalykai ateis ir į Lietuvą.“
V.Silvestravičius sakė dar pernai pastebėjęs, kad sumažėjo konferencijų, seminarų, įmonių vakarėlių. „Antra vertus, jau turėjome užsieniečių, kurie rinkosi ne viešbutį, o kaimo sodybą, nes čia pigiau, rami aplinka, tad manau, kad sodybos galės užimti ir šią nišą“, – svarstė jis.
V.Silvestravičius pasakojo, kad turistus vilios ir nauja paslauga. „Įrengsiu šaudyklą, kur bus galima šaudyti į skriejančius taikinius, taip pat pašaudyti pneumatiniais ginklais, lankais, arbaletais.“ Sodybos šeimininkas tikisi, kad čia pobūvius rengs vestuvininkai. „Kaimo turizmo rinkoje buvo atsiradę daug mėgėjų, kurie rimtai į šį verslą nežiūrėjo, – mano V.Silvestravičius. – Sunkmečiu šiame versle išliks rimčiausiai savo darbą vertinantys ir didžiausias pastangas dedantys sodybų šeimininkai.“