Kada verta tapti PVM mokėtoju

Kai kurie smulkieji ūkininkai apmaudžiai praranda galimybes sutaupyti efektyviau naudodamiesi mokestinėmis teisėmis. Taigi pasvarstykime, kada verta tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, kada geriau šios galimybės atsisakyti ir kada tikrai apsimoka pasinaudoti kompensaciniu PVM tarifu.

Svarbu, kiek perka ir kiek parduoda

Kiekvienas konsultantas ūkininkui patars prieš priimant galutinį sprendimą įvertinti savo galimybes. Tai padaryti nesunku, o jeigu abejojate, užsukite į bet kurį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skyrių arba į bet kurią ūkininkus konsultuojančią tarnybą.

Pagrindinė sąlyga – pasirinkimo tapti PVM mokėtoju galimybę turi tik ūkininkai, kurių metinės pajamos nesiekia 100 tūkst. Lt. Jeigu pajamų gaunama daugiau – pasirinkimo nelieka. Toks ūkininkas privalo registruotis PVM mokėtoju.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kauno biuro ūkio apskaitos konsultantė Zita Bukauskaitė ūkininkams pataria pirmiausia suskaičiuoti savo metinius pirkimus ir pardavimus:

„Svarbu, kiek ūkininkas perka ir kiek parduoda. Tik tada galime svarstyti, ar tikslinga tapti PVM mokėtoju. Pavyzdžiui, jeigu smulkusis ūkininkas perka degalus, trąšas, o paskui tik parduoda savo produkciją, tai gal didelio skirtumo tarp pajamų ir išlaidų nėra, tačiau padėtis pasikeistų, jeigu ūkininkas planuotų pirkti traktorių. Juk tokiu atveju būti PVM mokėtoju ir susigrąžinti 21 proc. lėšų būtų naudinga.“

Reikėtų pasvarstyti

Svarbu, kokiu būdu ūkininkas parduoda savo užaugintą produkciją.
„Vienaip reikia elgtis, jeigu supirkėjai yra atsitiktiniai, pavyzdžiui, jeigu ūkininkas savo produkciją parduoda turguje, ir kitaip, jeigu ūkininko produkciją superka juridiniai asmenys. Pastaruoju atveju verta pasvarstyti dėl galimybės tapti PVM mokėtoju“, – pataria LŽŪKT Kauno biuro ūkio apskaitos konsultantė Daiva Žaliauskienė.

Kodėl verta pasvarstyti? Todėl, kad parduodant produktus juridiniams asmenims, jie paprastai priskaičiuoja PVM, tad ūkininkui lieka mažesnė suma. Žinoma, svarbu, kiek ūkininkas pats perka. Juk reikia degalų, trąšų, sėklų ir kt., tokiu atveju irgi verta tapti PVM mokėtoju.

Teks mokėti ir pajamų mokestį

Skaičiuojant savo pajamas ir būsimas išlaidas mokesčiams mokėti, svarbu neužmiršti, kad tapus PVM mokėtojais privalu mokėti ir 5 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Be to, tapus PVM mokėtojais atsiras pareiga deklaruoti pajamas. Jeigu susigrąžinsite PVM tiek pat, kiek mokėsite mokesčių, tai tarsi iš vienos kišenės pinigus ištrauksite, o į kitą tą pačią sumą įdėsite, tačiau prarasite laiko ir šiek tiek lėšų administruodami mokesčius“, – pataria pasvarstyti ŽŪR ekonomistė žemės ūkio gamybai Aušra Žliobaitė.

Ekonomistė pabrėžia, kad itin svarbu įvertinti ūkių pelningumą.
„Jeigu pelnas nedidelis, tai GPM irgi bus nedidelis. Tačiau jeigu auginate uogas, tai pelnas tikriausiai bus didesnis. O jeigu ūkis ekologinis, tai nereikės ir trąšų, be to, kiekvienais metais nereikės ir didelių investicijų. Tokiu atveju gal ir neapsimokės savanoriškai registruotis PVM mokėtoju. Tačiau dažniausiai uogininkystės ūkių pajamos viršija 100 tūkst. Lt ir pasirinkimo nebelieka – jie privalo tapti PVM mokėtojais“, – sako A.Žliobaitė.

Kompensacinio PVM tarifo taikymas

Smulkiesiems ūkininkams valstybė suteikia galimybę pasinaudoti 6 proc. kompensaciniu PVM tarifu. Gaila, kad ne visi smulkieji ūkininkai šia galimybe pasinaudoja.

Kokie keliami reikalavimai pretendentams gauti šį tarifą? Jie labai paprasti. Kompensacinio PVM tarifo gavėju ūkininkas gali būti registruojamas, jeigu jo ir ūkio partnerių bendra pajamų per pastaruosius 12 mėnesių suma vykdant ekonominę veiklą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 tūkst. Lt. Be to, ūkininko registruotas ūkio žemės plotas turi būti ne didesnis nei 7 ha.

Pasak LŽŪKT konsultantės D.Žaliauskienės, kompensacinio tarifo turėtojas turi teisę tapti paprasto PVM mokėtoju. Jokių biurokratinių trukdžių paprastai nebūna – kai tik toks ūkininkas VMI pareiškia norą tapti PVM mokėtoju, jis iš karto parašo prašymą išsiregistruoti iš kompensacinio PVM tarifo gavėjų.

„Kai kurie ūkininkai klaidingai galvoja, kad jų veikla yra pernelyg smulki, todėl neverta kreiptis į VMI. Jeigu valstybė suteikia tokias galimybes, tai jomis reikia pasinaudoti“, – smulkiesiems ūkininkams pataria D.Žaliauskienė.

Tiesa, neretai ūkininkai pažeidžia reikalavimus. Pavyzdžiui, ūkininkas naudojasi kompensaciniu PVM tarifu, turi ūkį iki 7 ha, tačiau po kelerių metų toks ūkininkas išsinuomoja dar kelis hektarus žemės ir užmiršta, kad jis jau nebeturi teisės naudotis kompensaciniu PVM tarifu.

„Štai tokiais atvejais ūkininkas ir sulaukia VMI reikalavimo grąžinti lėšas, kurias gavo naudodamasis lengvata. Šiais laikais nieko nepaslėpsi. Juk VMI ūkininkui skiria vadinamąjį kompensacinį dyzeliną. Taigi dyzelino ūkininkas gauna jau ne 7 ha, o didesniam plotui. Tokių atvejų pasitaiko“, – sako D.Žaliauskienė.

Taigi galutinė išvada paprasta ir aiški. Stambieji ūkininkai, kurių metinės pajamos viršija 100 tūkst. Lt, pasirinkimo neturi – jie privalo būti PVM mokėtojais. O smulkieji ūkininkai, kurių pajamos per metus neviršija 100 tūkst. Lt, gali pasirinkti – būti PVM mokėtojais arba nebūti. Patys smulkiausieji, kurių ūkių plotas mažesnis nei 7 ha, o metinės pajamos neviršija 100 tūkst. Lt, gali pasinaudoti valstybės lengvata – iš pirkėjų gauti kompensacinį 6 proc. PVM tarifo priedą.