Grūdų kokybės standartai naudingesni supirkėjams

Sugadino vasarojaus kokybę

Rugpjūčio pradžioje aukščiausios kokybės grūdus kūlę ūkininkai su nerimu skaitė orų prognozes. Daugiamečiai meteorologiniai stebėjimai rodo, kad per javapjūtę Lietuvoje nestinga lietingų orų. Šiemet tai akivaizdžiai pasitvirtino.

„Derliaus dorojimas buvo nelengvas. Sulaukėme daug lietaus, tad teko daug džiovinti, gaišti ir laukti palankių momentų. Tačiau derlius gana neblogas. Gaila, kad kelių mūsų krašto ūkininkų rapsą iškūlė kruša“, – javapjūtę apibūdino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Anykščių skyriaus vadovas Romas Kubaitis.

Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko, ūkininkų optimizmas visiškai nepasiteisino. Lietūs sugadino vasarojaus kokybę, tad į sandėlius pabiro pašariniai grūdai.

R.Majausko teigimu, iššalus žiemkenčiams buvo pasėta daugiau vasarinių kviečių, kuriems per javapjūtę teko daug lietaus. Išankstiniais duomenimis, žemdirbiai prikūlė 1,8 mln. tonų kviečių, kurių pusė gali būti pašariniai.

„Mano ūkyje kur kas geresnis derlius nei pernai – ir prikūliau daugiau, ir kokybė geresnė. Metai bus pelningi“, – neslėpė javų augintojas.

Pasak „Kauno grūdų“ augalininkystės skyriaus vadovo Raimundo Surdoko, bendrovė yra supirkusi maždaug po tiek pat maistinių ir pašarinių grūdų. Šiuo metu įmonės supirktų grūdų kiekis yra panašus į pernykštį.

Numato pašarinių grūdų perteklių

Grūdų džiovyklas ir saugyklas įsirengę ūkininkai turi daugiau galimybių sandėliuoti derlių savo ūkiuose.

„Manau, kad daugiau grūdų yra ūkininkų sandėliuose nei parduota. Dabar didžiausia problema – įvairios spekuliacijos rinkose ir kainų pasiutpolkės. Turėdami saugyklas ūkininkai jaučiasi užtikrinčiau“, – teigė R.Kubaitis.

Maistiniai kviečiai brangsta, todėl augintojai greičiausiai neskubės jų parduoti. Aukščiausios kokybės maistinių kviečių kainos greitai gali pasiekti 800 Lt už toną, o pašariniai grūdai pinga.

„Lijo ne tik pas mus, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitur, tad bus pašarinių grūdų perteklius, jie pigs. Tai bus palanku gyvulių augintojams“, – aiškino R.Majauskas.

R.Kubaitis tvirtino, jog kalbant apie gerą derlių ir palankias jo supirkimo kainas reikėtų įvertinti ir tai, kad žemdirbiai pavasarį turėjo daug nuostolių. Didesnės pajamos turėtų kompensuoti dėl iššalusių žiemkenčių patirtą žalą.

Prašo peržiūrėti standartus

Nuostolius dėl nepalankių orų javapjūtės metu patiriantys žemdirbiai ne pirmus metus klausia, kodėl jie javus augina pagal bendrus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, o parduoti tenka pagal skirtingus – griežtesnius vietinei rinkai ir liberalesnius užsienio.

Ūkininkai, grūdų supirkėjai ir perdirbėjai ne kartą diskutavo apie galimybes keisti grūdų standartus, tačiau bendro sutarimo nerado.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje galioja keli (kviečių, rugių, miežių ir rapsų) grūdų tiekimo į rinką standartai. Nors jie nėra privalomi, jais vadovaujamasi atsiskaitant su augintojais.

Grūdų kokybės standartuose nurodomi šeši derliaus vertinimo kriterijai: hektolitro svoris kilograme, šiukšlių, drėgmės, baltymų ir glitimo kiekis procentais, kritimo skaičius per sekundę. Grūdų kokybės klasė nustatoma remiantis žemiausiu minėtų kriterijų rodikliu. Paprastai nuo grūdų klasės priklauso ir kaina.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) prašo peržiūrėti Lietuvoje galiojančius grūdų kokybės standartus.

Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, dėl, atrodytų, grūdų supirkimo standartuose nurodyto mažo procentų skirtumo, lyginant vietinę ir užsienio rinkas, kasmet augalininkystės ūkiai patiria apie 22 mln. Lt nuostolių.

Todėl LŪS prašo pakeisti grūdų tiekimo į rinką standartus: bazinį drėg mės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc.; kviečių kokybę nustatyti pagal baltymus, o supirkimo klases – kas 1 baltymų procentą; bazinį drėgmės rodiklį rapsų sėklose padidinti nuo 8,5 proc. iki 9 proc.; bazinį šiukšlinių priemaišų kiekį padidinti nuo 1 proc. iki 2 proc.

Šie reikalavimai paremti faktiniais sandoriais prekiniuose ūkiuose išvežant grūdus tiesiogiai į kitas ES šalis.

Anot ŽŪM atstovų, kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, galiojančių nacionalinių grūdų tiekimo į rinką standartų nėra. Kaip bus atsiskaitoma su augintoju, nurodoma pasirašytoje sutartyje, kurioje apibrėžiama grūdų kokybės skalė, priedai už baltymingumą ir pan.