Grūdų kokybė prasta, bet dar ne viskas prarasta

Nuostolius lemia vienas rodiklis

Grūdų kokybė šįmet prastesnė nei tikėtasi, tačiau bėda, kad neretai ūkininkų partneriai supirkėjai negirdi ir nemato savo partnerių bėdų. Štai pagal Lietuvoje galiojančią tvarką grūdai į klases skirstomi įvertinant kritimo skaičių, glitimo ir baltymų kiekius, drėgnį, šiukšlinių priemaišų kiekį bei hektolitro masę (pastarasis rodiklis dar vadinamas piltiniu tankiu, natūriniu svoriu arba saiko svoriu). Kaip tik pastarasis rodiklis šįmet yra itin prastas.

Raseinių rajone ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas irgi sako, kad šįmet išskirtinis yra hektolitro masės rodiklis.

„Ypač skirtumas ryškus lyginant žieminius kviečius. Šiek tiek mažesni vasarinių kviečių kokybės rodiklių skirtumai.
Tiesa, mano ūkyje kulti grūdai atitinka standartus – kaip parodė atlikti tyrimai, pasiekėme 74–76 kg/hl. Tačiau kartais būna apmaudu, kad pagal kitus kokybės parametrus grūdai priskiriami aukščiausiai klasei, o pagal hektolitro masę juos tenka priskirti žemesnei klasei“, – apgailestauja A.Bardauskas. Dėl tokių standarto reikalavimų (kai klasė nustatoma pagal blogiausio parametro rodiklį) ūkininkai patiria milžiniškus nuostolius.

Grūdų kokybę įmanoma pagerinti

Gerai, kad išankstiniai kontraktai bus greitai įvykdyti, o rudenį pasaulinė rinka, tikėtina, pajus grūdų trūkumą. Pasak specialistų, tada supirkėjai griebs ir tuos grūdus, kurių mažesnė hektolitro masė.

„Pavyzdžiui, Turkijoje ar Kazachs­tane auginamų kietųjų kviečių hektolitro masė yra maža, nors jie kuo puikiausiai tinka makaronams gaminti, pyragams kepti. Tačiau grūdai vertinami, jų kaina priklauso nuo kviečio branduolio kokybės. Kol kas mūsų prekybininkai dar nepasiruošę švelninti hektolitro masės rodiklio reikalavimų. Bet aš manau, kad rudenį nauji supirkėjai nebetaikys tokių aukštų hektolitro masės reikalavimų“, – sako AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovas Daivas Malinauskas.

Be kita ko, lietuviai ūkininkai nepėsti – daugelis žino, kaip padidinti hektolitro masę. Žinoma, prieš tai reikia apskaičiuoti išlaidas ir pasiraitoti rankoves.

„Prisiminkime 2006-uosius. Kai kurie sandėliuose savo derlių laikantys ūkininkai ir bendrovės atlieka antrinį grūdų valymą, juos persijoja ir taip padidina grūdų stambumą“, – sako D.Malinauskas.

Specialistas pataria ūkininkams pirmiausia atlikti derliaus tyrimus ir tada spręsti, kaip elgtis. Be to, manoma, kad supirkėjai bus lankstesni nuo rugsėjo vidurio.  

Laboratorija užfiksavo antirekordą

Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos (LVAT) Grūdų kokybės tyrimų poskyrio vedėja Vida Timinskienė sako, kad rugpjūčio 26 d. LVAT laboratorija užfiksavo antirekordą – vieno ūkio pristatyto bandinio hektolitro masė tesiekė 55 kg/hl (pirmai klasei reikalaujama 73 kg/hl). Beje, buvo geras minėto bandinio baltymų ir glitimo kiekis bei kritimo tankis. Ką lemia mažesnė hektolitro masė? Kuo grūdai smulkesni, tuo mažesnė ir miltų išeiga. Tada grūdai yra lengvi, susiraukšlėję ir t. t.

Pasak V.Timinskienės, baltymų kiekis šįmet dažniausiai viršija nustatytus reikalavimus, glitimo kiekiu ūkininkai irgi nesiskundžia, šįmet labai geras ir kritimo skaičius – siekia 290–340 sek., kai minimalus yra tik 220 sek. Tačiau pastarasis kokybės rodiklis, jei lietūs nesibaigs, gerokai suprastės.

„Jeigu ūkininkai javus kuls vėlai, po lietaus grūdai varpose pradės dygti, tada kritimo skaičius bus žemas“, – sako V.Timinskienė. Pasak poskyrio vedėjos, šįmet palyginti daug ūkininkų kreipiasi į LVAT laboratoriją norėdami pakartotinai nustatyti hektolitro masę. 

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) vykdančiosios direktorės Dalios Stasiūnienės, maistinių kviečių, atitinkančių standarto reikalavimus, šįmet supirkta net 2,5 karto daugiau nei pašarinių (rugpjūčio 20 d. duomenys).

„Taigi grūdai ne visuose regionuose išaugo smulkūs, kai kurių kviečių hektolitro masė siekia net 80 kg/hl. Daugiau kaip pusė supirktų maistinių kviečių atitinka aukščiausios – pirmos klasės reikalavimus“, – sako D.Stasiūnienė.

Beje, LGPA duomenimis, apie 1 mln. t kviečių jau yra ūkininkų sandėliuose bei laikinai  jie saugomi elevatoriuose. Manoma, kad šių grūdų kokybė yra geresnė.

„Deja, po liūčių rugpjūčio antroje pusėje kviečių ir rugių kokybė pablogėjo, nes grūduose prasidėjo dygimo procesas (fermentų, lemiančių dygimo pradžią, veiklos suaktyvėjimą parodo vienas pagrindinių technologinių rodiklių – kritimo skaičius). Paskutinėmis dienomis įmonėse priimami kviečiai ir rugiai jau netinka miltams, jie gali būti skirti tik pašarams gaminti“, – daro išvadą D.Stasiūnienė.