Geras šeimininko pavyzdys užkrečia

R.Čepelis pabrėžia, kad Ukmergės turgavietėje jo parduodamai kiaulienai reklamos nereikia. Prie skanios ekologiškos mėsos nusidriekia eilės.

Nusprendė auginti kiaules

Įgijęs aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą, R.Čepelis sėkmingai dirbo kaime. Atkūrus Nepriklausomybę, ėmė ūkininkauti. Laikė 80 raguočių ir apie 100 kiaulių. Kruopštaus Ukmergės rajono ūkininko triūsas neliko nepastebėtas. Lietuvos ūkininkų sąjunga R.Čepelį išrinko pažangiausiu ūkininku ir įteikė jam neįprastą dovaną – kelionę į Švediją. Aplankęs nemažai ūkių, pabendravęs su darbininkais, ūkininkas susižavėjo kiaulininkyste. Būdamas svečioje šalyje jis tvirtai apsisprendė auginti tik kiaules. Pasak ūkininko, savo planus jis įgyvendino sklandžiai. Kai buvo likviduojamas Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumo mokomasis ūkis, R.Čepelis nusipirko fermą ir ėmė įgyvendinti savo svajones. „Idėjų turėjau, žinojau, kad be darbo nebus pajamų, todėl jas ėmiau įgyvendinti“, – pasakojo ūkininkas.

Atsisakė lietuviškų kiaulių

Ūkininkavimo pradžioje R.Čepelis augino Lietuvos baltąsias kiaules. Vėliau jų atsisakė ir nusprendė laikyti Švedijos jorkšyrus. „Tai – nelepi, nereikli veislė. Skerdienoje – mažiau lašinių. Kol kas kitos, geresnės veislės nematau“, – atviravo ūkininkas. Pirmuosius kuilius jis atsiveždavo iš Švedijos, kiaulaičių įsigydavo Lietuvoje. Dabar ūkininkas jorkšyrų veislės kiaulaites sukergia su pjetrenų, landrasų ir diurokų veislių kuiliais.

Pašnekovas pasakojo, kad žmonėms parduoda nedaug paršelių ir sukergtų kiaulių. Jo tikslas – prekiauti skerdiena. Kiaules augina iki 5,5– 6 mėn. Jų svoris – 105–110 kg. Savo skerdykloje ūkininkas gyvulius paskerdžia vakare, o ryte šviežią mėsą veža į turgų.

Įvairus pašaras

Pasak pašnekovo, kiaulės neišrankios ėdalui, bet visų grupių augintiniams turi būti sudarytas tinkamas racionas. Pasitaręs su specialistais, R.Čepelis pagamina visavertį ėdalą. Kiaules jis šeria ekologiškais pašarais, išaugintais savo paties ūkyje.

Šiais metais gerai užderėjo kukurūzai, šiek tiek prastesnis sojų, rapsų derlius. Iš daržininkystės ūkių R.Čepelis perka bulves, morkas, raudonuosius burokėlius. Juos naudoja kiaulių pašarams gaminti. „Kiaulės mėgsta įvairesnį pašarą. Kad jos būtų sveikos ir gyvybingos, duodu joms nesubrendusių kukurūzų ir žolės. Kiaulėms netrūksta jokių maisto medžiagų, vitaminų. Maži paršeliai – taip pat guvūs ir sveiki. Jei geri pašarai, tai ir mėsa kokybiška“, – pabrėžė kiaulių augintojas.

Dalyvavo projektuose

Prieš šešerius metus R.Čepelis dalyvavo įvairiuose Europos Sąjungos paramos projektuose. Anot jo, išsilavinusiam žmogui nesudėtinga rašyti ir vykdyti projektus. Siekdamas modernizuoti techninę pašarų ruošimo bazę, jis įsigijo daug šiuolaikinės technikos, reikalingos žemei dirbti, pasėliams prižiūrėti, derliui nuimti. Modernizavo fermą, rekonstravo stogą, įrengė kiaulių šėrimo liniją, atnaujino vandentiekį, pagerino kiaulių laikymo sąlygas ir atliko daug kitų darbų. Ūkininkas džiaugiasi frontaliniu krautuvu – nepamainomu ūkio pagalbininku. Jis atstoja dešimties darbininkų darbą. R.Čepelis įsigijo presą kraikui paruošti, automobilį su šaldymo įranga skerdienai gabenti.

Kiaulėms – vasaros stovyklos

Ūkininkas gyvuliams įrengė lauko stovyklas. Jose kiaulės būna nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Lauke gyvuliai daug juda, užsigrūdina.

„Vienose stovyklose laikomos paršavedės ir maži paršiukai, kitose – sukergtos kiaulaitės ir atjunkyti paršeliai. Ganyklose yra elektrinis piemuo. Gyvuliams tiekiamas vanduo, duodamas normuotas kiekis miltų, o žolės prisiėda patys. Nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus apsaugo pastatytos pašiūrės“, – pasakojo kiaulių augintojas. Pasak R.Čepelio, stovykloms skiriamas 4–6 ha žemės plotas.

Vasarą kiaulės į kitą vietą pergenamos net 4 kartus. Tuo metu tuščia ferma gerai išdžiūsta. Patalpos vasarą balinamos kalkėmis, dezinfekuojamos, remontuojamos.

Dėmesys gyvuliams

R.Čepelis kiaulių augintojams pataria atsakingai prižiūrėti savo gyvulius. „Geriau juos apsaugoti nuo ligų nei gydyti“, – priminė jis. Norint auginti sveikas kiaules, būtina jas šerti kokybiškais pašarais, laikyti sausai ir šiltai. „Ne veltui aš kiekvieną rytą pasisveikinu ir atsisveikinu su savo gyvuliais. Žinau, ko kiekvienam reikia. Jei patys šeimininkai pavyzdingai prižiūri kiaules, tai ir darbininkai atsakingai dirba“, – šypsodamasis pasakojo pašnekovas.

R.Čepelis ne tik skaito daug literatūros apie kiaulininkystę, lanko seminarus, bet ir semiasi patirties užsienyje. Jis daug bendrauja su Danijos ūkininkais. Auginantiems kiaules pataria ypač gerai prižiūrėti atsivedusias jauniklių paršavedes.

„Jei po trijų dienų viskas gerai, vargo nebus. Tačiau jei pradeda pūliuoti paršavedės gimda ir to šeimininkas nepastebi, jis gali prarasti visą vadą“, – įspėjo ūkininkas. Jis priminė, kad reikia nepražiopsoti rujos, o vos atvestiems paršeliams laiku nugnybti iltinių dantų viršūnėles. Savo žinias R.Čepelis perduoda sūnui, kuris taip pat sėkmingai ūkininkauja.