Emigravusius lietuvius gali pakeisti kiaulės

Byla pasiekė Europos Teisingumo Teismą

Byla pasiekė net Liuksemburge esantį Europos Teisingumo Teismą (ETT), kuris pripažino, kad nagrinėjamoje byloje dėl kiaulių auginimo kompleksų Pakruojo rajone plėtros Lietuvos institucijų taikytas teisinis reguliavimas prieštaravo Europos Sąjungos direktyvoms. Lietuvos Vyriausybė buvo priversta keisti teisės aktus, kuriuose buvo paliktos „landos” teršėjams, siekiantiems išvengti jų vykdomos pavojingos aplinkai veiklos strateginių pasekmių vertinimo. Europos Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas galios visoms ES valstybėms, kurių vyriausybės bandys panašiai nuolaidžiauti teršėjams. Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Pakruojo gyventojų interesus Europos Teisingumo teisme bei Lietuvos teismuose atstovavo kaunietis advokatas Saulius Dambrauskas.

Danai supirkinėja kiaulių auginimo kompleksus

Palankius visuomenei teismų sprendimus „kiaulynų” bylose galime vadinti mažomis pilietinės visuomenės pergalėmis, tačiau tikrai nereikėtų naiviai galvoti, kad jau pasisekė sustabdyti daniškų kiaulių invaziją į Lietuvą. Kiauliškas biznis yra ne tik taršus, bet ir labai pelningas: 80 tūkst. kiaulių per metus užauginantis kiaulių kompleksas atneša savininkams apie 10 mln. litų pelno. Ar ne čia ir slypi priežastis, kodėl danų bendrovė „Saerimner” įgijo didelį Pakruojo rajono valdžios palankumą, o visos mūsų valdžios institucijos, neatsižvelgdamos į kategorišką visuomenės pasipriešinimą, palaimino „kiaulinykų” statybos projektus Pakruojo rajone? Negalėdami pastatyti naujų, danų kiaulininkai visoje Lietuvoje sparčiai supirkinėja dar sovietmečiu statytus kiaulių auginimo kompleksus, didina jų pajėgumus, o taip pat ir aplinkos taršą, taip sukeldami didelį vietinių gyventojų nepasitenkinimą.

Žmonės nereikalingi, reikalinga - teritorija

Pramoniniai kiaulių auginimo kompleksai daro žalą ne tik aplinkai ir žmonių sveikatai - jie taip pat sukelia socialines problemas, kenkia regionų ekonominiam vystymuisi. JAV patirtis rodo, kad vienas kiaulių kompleksas išstumia iš rinkos dešimtis ūkininkų, auginančių kiaules, o įdarbinami tik keli darbininkai, kuriems mokamas minimalus darbo užmokestis. Kiaulių kompleksų ir aplinkiniuose laukuose išlaistomo skysto kiaulių mėšlo skleidžiama smarvė bei tarša verčia vietinius gyventojus palikti gimtąsias vietas ir ieškoti palankesnių gyvenimo sąlygų.

Pramonine kiaulininkyste užsiima stambios ir įtakingos kompanijos, kurios tiesiog paperka pareigūnus ir politikus. Kitaip paaiškinti valdžios atstovų elgesio yra neįmanoma. Pavyzdžiui, jau daugelį metų šiaurinės Prancūzijos paplūdimius nukloja storas žalių dumblių sluoksnis. Priežastis - iš intensyvios kiaulininkystės ūkių į vandenį patenkančios srutos. Dumbliai pūva, išskirdami į aplinką ypatingai nuodingas dujas, nuo kurių gaišta gyvūnai, apsinuodija žmonės. Tačiau Prancūzijos Vyriausybė jau 10 metų nesugeba užtikrinti kiaulių auginimo kompleksų kontrolės ir sustabdyti srutų patekimo į upes ir jūrą.

Pramoninė kiaulininkystė - nekontroliuojama

Idėja masiškai auginti gyvūnus pramoniniu būdu gimė JAV. Žiaurus elgesys su gyvūnais čia yra kasdienybė. Pramoniniai kiaulių auginimo kompleksai skleidžia į aplinką nuo 300 iki 400 nuodingų lakių junginių mišinį, sumaišytą su dujomis ir bakterijomis. Dėl užteršto oro žmonės masiškai serga kvėpavimo ligomis, o dideliais kiekiais laistomas skystas mėšlas užteršia upes ir kitus vandens telkinius, kuriuose masiškai dvesia žuvys ir kiti vandens gyvūnai. Nevyriausybininkai teigia, kad 80 % JAV kiaulių kompleksų pažeidžia įstatymus.

Ne ką geresnė padėtis ir Lietuvoje. Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime danų bendrovė „Saerimner” įsigijo sovietmečiu statytą kiaulių kompleksą, kuriame per metus būdavo užauginama 12 tūkst. kiaulių. Dabar „Saerimner” komplekse oficialiai per metus užaugina 90 tūkst. kiaulių (10 tokių kompleksų paskleidžia tiek pat teršalų, kiek visi Lietuvos gyventojai). Patikrinti faktiškai kompleksuose užauginamų kiaulių skaičių yra neįmanoma, be to, niekas to ir nebandė daryti. Nebepakęsdami smarvės, vietiniai gyventojai kreipėsi į teismus. Jų iniciatyvą palaikė Kalvarijos savivaldybės administracija. Prieš pusantrų metų prasidėjo teismų maratonas. 2011 m. spalio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas panaikino Aplinkos ministerijos Marijampolės aplinkos apsaugos departamento danų bendrovei „Saerimner” išduotą leidimą, pripažino, jog UAB „Saerimner” veiklą vykdė neteisėtai ir pareikalavo nutraukti kiaulių komplekso veiklą.

Jėgos nelygios, bet vilčių yr a

Tik nereikia naiviai tikėti, kad gerai organizuotas danų kiaulininkų žygis į Lietuvą bus taip lengvai sustabdytas. Kad Lietuva nepavirstų dvokiančia srutų duobe ir neturėtų mokėti baudų už Baltijos jūros teršimą, reikės bendrų visuomenės, savivaldybių ir Vyriausybės pastangų, pažabojant įžūliai į Lietuvą besibraunančių kiaulininkų savivalę. Tačiau kol kas tos vienybės nematyti.

 Vyriausybėje ir Seime sudarinėjamos darbo grupės Lietuvos apkiaulinimo problemoms spręsti, tačiau nei į vieną esminį klausimą kol kas atsakymų nerasta (o gal nenorima rasti). Maža to, užsienio kiaulininkų interesus atstovauja buvęs premjeras Aleksandras Abišala, buvusi prezidento Rolando Pakso patarėja Dalia Kutraitė ir daugelis kitų buvusių bei esamų valstybės veikėjų.

Džiugina tik tai, kad dauguma savivaldybių administracijų bei tarybų narių suvokia iškilusią grėsmę ir aklai nevykdo kiaulininkų užgaidų. Jei savivaldybės laikysis griežtos pozicijos, pramoninei kiaulininkystei bus labai sunku įsitvirtinti Lietuvoje. Kol kas vienintelė Pakruojo rajono savivaldybė su meru S. Gegiecku priešakyje buvo plačiai atvėrusi vartus danų kiaulininkams.

Teikia vilčių ir gerėjantis teismų darbas, nagrinėjant bylas, kuriose ginamas viešasis interesas. Galbūt netrukus išauš diena, kai Lietuvos žmonės drąsiai kreipsis į Lietuvos teismus, kad būtų apgintas jų teisėtas noras gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Rimantas Braziulis

Žalioji Lietuva