Ekologiniams ūkiams siekiama užtikrintos ateities

Intensyviai dirba

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija buvo įkurta prieš du metus. Dabar jos gretose – daugiau nei šimtas narių, turinčių stambius ūkius. Pusę jų valdo 100 ha. žemės, kiti – daugiau nei 100 ha. Asociacijos valdybos nariai atstovauja skirtingoms ūkio šakoms: augalininkystei, daržininkystei, uogininkystei, sodininkystei, pienininkystei, galvijininkystei ir kt. Todėl kiekvienas puikiai žino visas negeroves. Pasak S. Daniulio, kuomet ūkininkai į valdininkus kreipdavosi pavieniui, jų niekas nenorėjo išgirsti ir išklausyti. Dabar, kai buvo įkurta asociacija, jie atranda sąlyčio taškus su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojais, su VšĮ „Ekoagra“ kontrolieriais ir kitais valdininkais.

 „Mus jau pradeda išgirsti ir suprasti. Turim viziją naujam programiniam laikotarpiui. Todėl norime kartu su „Ekoagros“ ir ŽŪM darbuotojais padaryti taisykles, kurios nesikeistų penkis metus. Dabar taisyklės yra sudėtingos, kartais perskaitęs nesupranti ko iš tavęs reikalauja, beje, jos dar ir keliskart į metus keičiamos. Visus reikalavimus būtina supaprastinti, tam turime puikių pavyzdžių Vokietijoje, Austrijoje“, – akcentuoja pašnekovas. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas sako, kad naujos taisyklės reikalingos tam, jog  ūkininkui būtų paprasta dirbti, o „Ekoagra“ kontrolieriams būtų paprasta tikrinti. Todėl valdininkams belieka taisykles perkelti į popierių.

Dalyvavo parodoje

S. Daniulis džiaugiasi, kad vasario 15-18 dienomis jų asociacijos nariai dalyvavo didžiausioje tarptautinėje ekologinių produktų parodoje „Biofach 2012“, kuri vyko Niurnberge (Vokietija). Joje buvo įrengtas jungtinis Lietuvos gamintojų, užsiimančių ekologiškos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos gamyba, stendas. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai pristatė grūdus, mėsinius galvijus, sultis, biohumusą, ekologinius pašarus ir kt.

 „Anksčiau parodose nepavykdavo dalyvauti, nes ministerijos valdininkų požiūris į ekologinį ūkininkavimą buvo kitoks . Jie didžiausią dėmesį skirdavo chemizuotiems ūkiams. Per du metus „prasimušėm“ į parodą. Jei mūsų ten nebūtų, tai reikštų, kad mes visai neegzistuojame“, – sakė S. Daniulis.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo dalyvavimas parodoje jiems sudaro visas galimybes užmegzti naujus verslo ryšius, didinti eksporto apimtis.  S. Daniulis pabrėžė, kad į „Biofach“ parodą jie važiuoja ne pirmą kartą. Joje dažnai lankydavosi kaip žiūrovai. Pernai metais jie užmezgė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos   ekologinių ūkių asociacija   „Biopark “, buvo pasirašyta trišalė sutartis kartu su „Ekoagra“. Šios sutarties dėka asociacijos nariai, kurių ūkiai atitiks vokiečių reikalavimus galės nemokamai gauti vokišką sertifikatą. Tai atvers jiems kelius į Europos rinkas.

Produkcija išvežama

Pasak pašnekovo,  Lietuvos stambių ekologinių ūkių produkcija išvažiuoja į Vakarus. Ūkininkai kontaktus užmezga parodose, jų ieško internete, skelbimuose.

 „Vokiški ekologiški grūdai brangesni 20–30 eurų už toną. Vokiškas sertifikatas suteiks galimybę ir mums parduoti brangiau. Eksportuosime galvijus, kitą ekologišką produkciją. Jei Lietuvoje susidėliotų supirkimo kainos vidaus rinkoje, tai ir mūsų tautiečiai galėtų valgyti ne „karvieną“ bet normalią mėsą bei kitus ekologiškus produktus. Tam reikalinga aiški mūsų valstybės politika ir strategija, kurią mes, ūkininkai, žingsnis po žingsnio įgyvendintume“, – tikino S. Daniulis.

 Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas pabrėžė, kad ES ekologinis ūkininkavimas vertinamas ir skatinamas. Deja, Lietuvos valdžia jokių veiksmų, kurie padėtų ekologinio ūkininkavimo plėtrai, nedaro. „Reikalingas paraminis mechanizmas, kad ūkininkas galėtų paimti iš banko kreditavimą su valstybės garantija. Tuomet valstybė galėtų „kariauti“ su bankais dėl mažų palūkanų. Ūkininkams tai būtų didelis pliusas“, – pridūrė ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Sulaukia daug priekaištų

Pastaraisiais metais, pasak S. Daniulio, ekologinių ūkių savininkai sulaukia nemažai kritikos, juos „smaugia“ dideli reikalavimai. Praėjusiais metais buvo patikrinta net 30 proc. ekologinių ūkių.

 „Buvo sukeltas ažiotažas, kad ekologiniuose ūkiuose nedirbama. Ūkius tikrino, tačiau nerado prie ko prikibti ir už ką nubausti.  Dėl didelių, absurdiškų reikalavimų ekologiniuose ūkiuose lieka vis mažiau žmonių, išlieka tik entuziastai. Žmonės pasitraukia ir pereina į chemizuotą ūkį“, – pasakojo ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Pašnekovas mano, kad jei pasibaigus ankstesnėms penkerių metų rėmimo programoms ūkininkai iš ekologinio kelio trauksis ir toliau, galima netekti to, kas jau yra sukurta. Juk po kelerių metų ūkininkai nesiryš „bristi į tą patį vandenį“.

„ Sulaukiame kaltinimų ir dėl piktžolių. Mums liepia pasėlius atskirti apsauginėmis juostomis nuo chemizuotų ūkių. Tačiau ar mes turim apsisaugot nuo chemizuotų ūkių? Manau, kad kaimynai turėtų stengtis neužpurkšti chemikalų ant ekologiškų ūkių, turėtume gerbti vieni kitus“, – pasakoja S. Daniulis. Jis akcentuoja, kad ekologinių ūkių savininkai daug bendrauja, kviečiasi į savo ūkius, rengia seminarus, mokymus, todėl ir tvarkosi puikiai arba lygiuojasi į pirmaujančius, „pasitempia“. Net kelių asociacijos narių, auginančių kviečius, rugius ir bulves laukuose yra vykdomi projektai, kuriems talkina profesorius Juozas Pekarskas.